– Kokia yra Lietuvos muzikos rinka?
– Šiandienos muzikos rinka jau yra užaugusi ir galiu pasidžiaugti, kad kartu su AGATA atliktas 2024 m. Lietuvos muzikos rinkos tyrimas. Muzikos rinka finansiškai sudaro daugiau nei 310 milijonų eurų pajamų per metus – tai įrašai ir bilietų pardavimai. Lyginant su 2023 m., augimas tikrai didžiulis. Lyginant su mūsų kaimynais, esame viršuje.
Turime tik vieną problemą – muzikos eksportą. Jo praktiškai nėra. Eksporto lėšos sudaro tik apie 270 tūkstančių eurų. Neišnaudojame savo potencialo.
Šiuo atveju suomių muzikinės rinkos eksportas sudaro apie dešimt procentų. Jie kuria produkciją, kuri parduodama visame pasaulyje. Švedai taip pat labai gerai dirba su eksportu. Mums to padaryti nepavyksta, nes valdžia nesukuria pridėtinės vertės kūrėjams.
– Kaip valdžia gali prisidėti?
– Galimi sprendimai – per mokesčius. Pavyzdžiui, jei albumas įrašytas Lietuvoje, jam galėtų būti taikomi mažesni mokesčiai. Galima veikti panašiai kaip su filmais, kuriems taikomos lengvatinės sąlygos.
Mieli valdžios vyrai, jūs esate infantilūs, akli, žabali ir nemokantys uždirbti pinigų. Jūs tik skaičiuojate Lietuvos biudžetą gynybai, bet, patikėkite manimi, mes taip pat uždirbame gynybai.
Mano supratimu, muzika turi pasiekti Everestą, o eksportas turėtų būti numeris vienas.
– Rengiate M.A.M.A apdovanojimus. Kaip atrenkate dainas, vertas nominacijos?
– Nebūtinai turi būti muzikos serija – gali būti Metų daina ar Metų kūrinys, kuris patenka į nominaciją. Tačiau, jei perskaitysite visas nuostatas, už ką suteikiamas Metų albumo apdovanojimas, greičiau ten rasite aprašyta, ką atlikėjas per metus turi nuveikti.
Gali būti, kad atlikėjas neišleido albumo, bet labai stipriai sužibėjo ir konkuruos su kitu atlikėju, kuris albumą išleido, tačiau sužibėjo mažiau. Ir čia prasideda subjektyvus komisijos vertinimas – kas yra kas.
Pirmenybė teikiama albumui, nes tai aiškiai parodo, kaip dirbama. Petriukas, namuose su kompiuteriu kurdamas dainą, geriausiu atveju gali pretenduoti į Metų kūrinį.
Momentinis susižavėjimas šiuose apdovanojimuose nėra svarbus.
Privalu vadovautis tam tikromis taisyklėmis – atlikėjo dainą turi groti radijo stotys. Norėčiau priminti praėjusių metų nonsensą, kai Adomas Vyšniauskas, Ovidijaus Vyšniausko sūnus, sudainavo savo garsiąją dainą ir visi pradėjo aikčioti, kokia ji nuostabi ir t. t., esą būtinai turi laimėti M.A.M.A apdovanojimą. Tačiau dainą jis išleido likus mėnesiui iki renginio.
Turime suprasti, kad momentinis susižavėjimas šiuose apdovanojimuose nėra svarbus, nes tai – muzikos profesionalų vertinimas, t. y. žmonių, dirbančių muzikos versle. Tai žmonės, kurie su tuo turi kažką bendro arba tai išmano. Prieš metus visiems komisijos nariams siunčiama anketa – jie turi patvirtinti, kad dirba su muzika susijusį darbą.
– Ar nesinori, kad tokiame renginyje pasirodytų talentas, kurio karjera prasidėtų būtent nuo to?
– Tokių per penkiolika metų jau buvo. Geriausia, kai išgirstu: „Iš kur čia tokie?“ Jei žmonės sako, kad jų nežino, vadinasi, ką tik sužinojo – pamatę scenoje.
Savo laiku buvo grupė „Liūdni slibinai“, atlikę kūrinį apie karvutę. Po to kilo tikras šėlsmas – net užsakovai diskutavo apie šią grupę.
Ir šiemet žiūrėsite apdovanojimus, ir aš garantuoju, kad didžioji dalis Lietuvos bent trijų atlikėjų nebus nei mačiusi, nei girdėjusi, nes jų niekada nebuvo didžiuosiuose ekranuose.
– Ar leisite groti senų laikų muzikantams, kurie, paskelbus nepriklausomybę, grojo, o po to nutilo?
– Taip, jų bus. Mes praktiškai pagimdėme praeities muzikos atgimimą. Kol kas jo nenužudome, nors gal ir reikėtų po truputį, bet taip elgtis negalima – reikia išlaikyti pagarbą tiems atlikėjams.
Kaip bebūtų, jie kažkada buvo kumyrai, dievukai – mūsų tėvų, vyresnės kartos, klausomi. Į jų koncertus rinkdavosi pilnos salės. Sentimentai vis tiek išlieka.
– Kaip galvojate, ar visus apdovanojimus šiemet susirinks Jessica Shy?
– Kas juos susirinks, pamatysime per apdovanojimų ceremoniją. Ateikite į areną – pamatysite visus, nes per televiziją galite išvysti ne viską.
„Kalk geležį, kol karšta, nes paskui ji atvės.“ Tai neišvengiama.
Jessica Shy yra viena iš nominančių, ir tai normalu. Ji tarp nominantų buvo ir praėjusiais metais. Ji atitinka visas apdovanojimų taisykles.
– Iš kur tie žmonės tokie produktyvūs?
– Kai uždirbi pinigų ir nori uždirbti dar daugiau, reikia dirbti. Su Jessica Shy dirba ta pati komanda. Kaip sakau: „Kalk geležį, kol karšta, nes paskui ji atvės.“ Tai neišvengiama. Praeis keleri metai ir galbūt atsiras antra Jessica Shy.
– Ar ta slaviškumo aureolė, pasklidusi virš Jessica Shy galvos, turės įtakos komisijos mąstymui?
– Komisija savo darbą jau padarė. Apie slaviškumą ir dainų kopijas kalbėjome maždaug prieš dvejus metus – tik dabar atsirado visuomenės reakcija. Kiek pavėluotai.
Rusiško skambesio mūsų muzikinėje rinkoje buvo ir yra. Tai atskirti gana lengva – mūsų smegenys per daugelį metų prisotintos šios muzikos. Kaip bebūtų, turėjome labai intensyvią šios industrijos įtaką ir Lietuvoje: kanalai, radijo stotys, televizijos, portalai rašydavo apie Rusijos žvaigždes.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)