Šių metų kultūros projektams iš miesto biudžeto bus atseikėta 2,5 milijono litų

Liūto porciją iš šios sumos gaus reprezentaciniai renginiai – dvylika festivalių, švenčių ir konkursų, garsinančių Kauno vardą. Beveik visi jie turi senas tradicijas, o pavadinime – žodį „tarptautinis“.

Įvardyti lyderiais

Daugiausiai pinigų gaus XIII Pažaislio muzikos festivalis: miesto jam skiriama parama yra 220 tūkst. litų. Vienodai – po 110 tūkstančių litų, atseikėta tarptautiniams festivaliams „Operetė Kauno pilyje“ ir „Kaunas Jazz 2008“. Tiesa, operetės gerbėjai koncertų gali klausytis nemokamai, o į garsiausių džiazo žvaigždžių pasirodymus reikia pirkti gana brangius bilietus.

Į trečiąją vietą pagal gautą paramą – 65 tūkst. litų, šioje grupėje išsiveržė šventė „Hansa Kaunas“, prieš keletą metų sumanyta ir organizuojama verslininko Dariaus Rumšo. Senojo Kauno istoriją, prekybą, amatus, papročius, buitį prikeliančią šventę, vykstančią Nemuno krantinėje prie Vytauto bažnyčios, pamėgo ir mielai lanko miestiečiai.

Pagrindinių Kauno renginių grupėje rikiuojasi „Auros“ organizuojamas modernaus šokio festivalis (55 tūkst. litų), lėlių teatrų festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“ (54 tūkst. Lt), pramoginių šokių konkursas „Gintarinė pora“ (42 tūkst. Lt), festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“ (40 tūkst. Lt), šiuolaikinis muzikos festivalis „Iš arti“ (30 tūkst. Lt), festivalis „Kauno fotografijos dienos“ (22 tūkst. Lt), Poezijos pavasaris (16 tūkst. Lt).

Kukliausia parama – 10 tūkst. litų teko Tarptautiniam Kauno kino festivaliui, pernai labai sėkmingai debiutavusiam „Romuvos“ salėje. Tačiau jo organizatorius džiugina tai, kad renginys pastebėtas ir įvardytas reprezentaciniu.

Nedaug, bet davė

„Elitiniame“ sąraše nefigūruoja anksčiau buvusi labai populiari tradicinė kaimo kapelų šventė „Grok, Jurgeli“, todėl kai kuriuose leidiniuose paskubėta sukelti triukšmą dėl neva naikinamos tradicijos.

„Niekas jos nenaikina. „Grok, Jurgeli“ yra miesto renginių projektų grupėje ir paramą gavo“, – paneigė gandą Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas.

Kaimo kapelų varžytuves organizuoja viešoji įstaiga „Miesto šventė“, susijusi su buvusiu Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi Robertu Stanioniu. Šiemet kažkada buvęs anšlaginis renginys paremtas gana kuklia suma – 6 tūkstančiais litų. „Vien sporto halės nuoma koncertui kainuoja 12 tūkstančių litų. Gavus tokią nedidelę miesto paramą šventei „Grok, Jurgeli“, ją atšviežinti, pagyvinti, įdomiau apipavidalinti vargu ar bus iš ko“, – apgailestavo ilgametė jos vedėja Stefa Navardaitienė.

Šiemet kaip krizės aukos linksniuotos savivaldybės viešosios įstaigos – Pantomimos ir plastikos bei Mažasis teatrai. Pirmasis šių metų kūrybinei veiklai gavo 46 tūkstančius litų, antrasis – 141 tūkstantį. Miesto valdžiai kilusia idėja paversti šiuos teatrus biudžetinėmis įstaigomis teatralai nesižavi. Skeptiškai ją vertina ir kultūros ministras Jonas Jučas.

Knygos ir muzika

Miestas ir toliau rems Kauno rašytojų knygų leidybą. Tam skirta 30 tūkstančių litų. „Džiaugiamės, kad dėmesingai žiūrima į mūsų pradėtą „Poezijos pavasario“ laureatų bibliotekėlės seriją, kurioje bus ne tik kauniečių autorių rinkiniai“, – sakė Kauno meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis. Šios serijos leidybai miestas šiemet davė 8 tūkstančius litų.

Dosniausia finansinė parama kino ir leidybos projektų grupėje teko savaitraščiui „Nemunas“: už du projektus jam atseikėta 143 tūkstančiai litų.

Tradiciškai aktyvūs buvo chorinio meno ir muzikos projektų teikėjai. Paremtųjų šiose srityse daug, bet sumos gana kuklios: mažiausia parama – 1 tūkstantis, didžiausia – 16 tūkstančių litų.