Prieš šimtą metų E.F.Andre projektuoti parkai tapo įkvėpimo šaltiniu nuolat rengiamų plenerų dalyviams

Eduardo Fransua Andre klubo fotomenininkai ir tapytojai Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos parodų salėje atidarė restrospektyvinę plenerų ciklo „Atraskime nežinomus Lietuvos turtus – tris nuostabius E.F.Andre parkus prie Vilniaus“ darbų parodą. Šį projektą E.F.Andre klubas, bendradarbiaudamas su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, vykdo jau trečius metus.

Pateikiama plenerų retrospektyva

Paroda vertinga ir įdomi keliais aspektais. Pirmasis – galimybė pamatyti per keletą metų sukurtų geriausių darbų kolekciją, kurios autoriai – ir profesionalūs menininkai, ir į klubą susibūrę E.F.Andre kūryba besidomintys kraštovaizdžio architektai.
Antrasis – nekeliant kojos iš Vilniaus centro susidaryti įspūdį apie vieno žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios prancūzų kraštovaizdžio architektų kūrybos mastą, principus ir stilių, pažvelgti į parką kaip į meno kūrinį.
Trečiasis – atkreipti visuomenės ir kultūros specialistų dėmesį į unikalų tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldą.
Būtent šį aspektą akcentuoja visų trijų plenerų kuratorė Nadežda Zajančkovskaja. „Siekiame meninėmis priemonėmis populiarinti kraštovaizdžio architekto ir botaniko E.F.Andre projektuotus Trakų Vokės, Lentvario bei Užutrakio grafų Tiškevičių parkus prie Vilniaus bei skatinti visuomenę sąmoningai prisiimti atsakomybę už gyvenamosios ir istorinės aplinkos išsaugojimą, jos pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms, gamtosaugos bei paveldosaugos idėjų puoselėjimą ir istorinio paveldo išsaugojimą,“ – parodos atidarymo metu kalbėjo N.Zajančkovskaja.
Pleneruose dalyvavo beveik trisdešimt autorių. Darbai atlikti įvairiomis technikomis: aliejumi, pastele, guašu, akvarele, pieštuku, anglimi. Juose jautriai atsispindi menininkus supusi aplinka: ežerų ir tvenkinių vandenyse panardinti parkai, boluojantys rūmai, takų nėriniai, tilteliai, grotos bei skulptūros. Nuotraukose užfiksuoti parkų vaizdai ir juose vykstantys pokyčiai.

Klubas subūrė pasekėjus

E.F.Andre klubas Lietuvoje įteigtas 2002 metų pavasarį. Jo veikla itin suaktyvėjo ėmus rengti plenerus. Dabartinė klubo prezidentė kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė teigia, kad šie prasmingi darbai bus tęsiami.
Plenerų temas diktuoja plati įvairialypė E.F.Andre asmenybė ir veikla. Pirmasis, 2002-ųjų, pleneras buvo skirtas E.F.Andre 165-osioms gimimo metinėms. Antrasis kvietė prisiminti E.F.Andre kaip pasaulyje garsų botaniką, taip pat norėta atkreipti visuomenės dėmesį į tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldą, išlikusį Vilniaus erdvėse esančiose dvarų sodybose. 2007 metų pleneras „Parkų meno metafizika“ akcentavo E. F.Andre – teoretiko ir pedagogo, parašiusio garsų veikalą „L’art des jardins“ („Sodų menas“), veiklą.
Šiemet liepą Užutrakio dvare vyksiančio plenero autoriai dėmesį ir kūrybines galias sutelks į parkų transformaciją. Į parkus reikėtų žvelgti kaip į nuolatos besikeičiančius meno kūrinius. Jie kinta patys, veikiami laiko, žmogaus veiklos ir kitų aplinkybių, jie ir patys daro įtaką aplinkai, veikdami žmonių sąmonę, ugdydami grožio ir harmonijos pajautas, skatindami kūrybines galias.

E.F.Andre pasaulyje ir Lietuvoje

1840–1911 metais gyvenęs E.F.Andre buvo neįtikimo kūrybingumo ir produktyvumo architektas. Įvairiose pasaulio šalyse jis sukūrė apie 100 privačių ir visuomeninių parkų ir sodų.
Garsiausi jo parkai yra Montekarle, Montevidėjuje, Liverpulyje, Liuksemburge, daug želdinių Paryžiaus viešosiose erdvėse.
Manoma, kad Lietuvoje E.F.Andre su sūnumi Rene lankėsi kelis kartus. Lietuva gali didžiuotis, turėdama keturis jo suprojektuotus ir sukurtus parkus: Lentvaryje, Trakų Vokėje, Užutrakyje ir Palangoje.
Visi keturi peizažinio stiliaus parkai priklausė grafams Tiškevičiams. Jie laikomi brandžiojo laikotarpio kūriniais ir specialistų vertinami kaip europinio lygio kraštovaizdžio architektūros šedevrai.