- Lukas Gricius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aktyvius karinius veiksmus Rusija pradėjo ne vasario 24-ąją užpuldama Ukrainą, bet gerokai anksčiau. Jau gerą dešimtmetį su valdžios finansine parama intensyviai kuriami kino filmai, skiepijantys mintį, kad labiausiai tėvynei reikia ne kokių nors mąstančių vizionierių, bet karui pasirengusių kamikadzių.
Tiesa nesvarbu
Kaip sako kino kritikai, geras filmas apie karą turi būti antikarinis filmas. Amžiaus pradžioje, kai menas Rusijoje praktiškai nebuvo cenzūruojamas, didžiuosius ekranus pasiekė ne viena kino juosta, atskleidžianti tiek Antrojo pasaulinio, tiek Čečėnijos karų realijas. Tačiau šių dienų Rusijoje viskas kitaip. Pastarąjį dešimtmetį čia sukurtas ne vienas filmas, kurį aiškiai galima priskirti karo populiarinimo žanrui.
Propagandinė preliudija prasidėjo 2012 m., Vladimirui Putinui sugrįžus į prezidento postą, o kultūros ministru tapus dabartiniam jo patarėjui (ir atstovui derybose su Ukraina) Vladimirui Medinskiui. Pradėjęs vadovauti Rusijos karo istorijos draugijai, rūpinosi Antrojo pasaulinio karo mitų sugrąžinimu į meną, pirmiausia – kiną.
V.Medinskio ministerija uoliai naikino platinimo licencijas filmams, kurie atkleidė tamsiąją šio laikmečio pusę ar stalinizmo nusikaltimus. Istorijos mokslų daktaro laipsnį turinčiam ministrui nerūpėjo istorinė tiesa, o kai tuometis Rusijos valstybės archyvo direktorius Sergejus Mironenka demaskavo, kad filmas „28 panfiloviečiai“ (2016 m.) tėra išgalvota istorija grįstas propagandinis šlamštas, V.Medinskis prabilo apie „šventą legendą“, į kurią, esą, negalima kėsintis. „Tie, kurie tai daro, yra paskutiniai niekšai“, – tąkart tėškė jis istorikui.
Zoja ir Marija
Nelabai tepasisekė ir su kitu SSRS dešimtmečiais puoselėtu mitu apie partizanę Zoją Kosmodemjanskają. V.Medinskio iniciatyva kurtas filmas „Zoja“ (2020) turėjo išaukštinti nacių nužudytą komjaunuolę, įkvėpti dabartinius Z.Kosmodemjanskajos bendraamžius, tačiau realybė buvo blogesnė. Filmas sulaukė neigiamos kritikų reakcijos ir patyrė fiasko. Nors juostos kūrėjai tikino, esą, scenarijus parašytas remiantis dokumentika, priekaištų nešykštėjo tiek istorikai, tiek meno kritikai, tiek auditorija, išjuokusi loginius naratyvo neatitikimus.
Šiemet sausį įvyko dar vieno Antrojo pasaulinio karo įvykius mitologizuojančio filmo „Marija. Išgelbėk Maskvą“ premjera. Filmo scenarijus paremtas legenda apie tai, kad Stalinas susitiko šventąją Matroną, kuri pasakiusi, kad Maskvos gynėjus nuo pralaimėjimo gali išgelbėti stebuklinga ikona. NKVD nurodymu į pavojingą kelionę į priešo užnugarį leidžiasi jauna mergina Marija. Rizikuodama gyvybe ji atgabena šventąjį paveikslą ir išgelbsti miestą.
Paradoksas, tačiau naujausiam karinio patriotizmo vajui pagelbėti gali senos juostos – tokios kaip legendiniai filmai „Brolis“ ir „Brolis 2“.
Iki šiol filmą pamatė tik 20 tūkst. žiūrovų – filmas kainavo 180 mln. rublių, o surinkti kol kas pavyko tik vieną keturiasdešimtąją šios sumos. Žiūrovų reakciją bene geriausiai nusako vieno internauto mintys: „Manau, reikia sukurti serialą... Kad istorija pasiektų mūsų dienas, kai Marija, nugyvenusi 100 metų, paslapčia perteikia tai, ką jai pasakė aiškiaregė Matrona... Aiškiaregės vizija buvo tokia, kad 1952 m. Leningrade gims berniukas, kuris padarys Rusiją didingą ir taps dideliu caru.“
Bene geriausia finansine prasme tarp patriotinių karinių filmų laikoma juosta „T-34“ (2018), jau pirmąją demonstravimo kino teatruose dieną surinkusi penktadalį gamybai išleistų lėšų. Žinoma, jos kūrėjams irgi labiau rūpėjo patraukli istorija su bjauria mirtimi žūstančiais naciais, kilniaširdžiais rusų kariais ir neįtikėtinais nuotykiais su laiminga pabaiga.
„Brolis“ – fenomenas
Paradoksas, tačiau naujausiam karinio patriotizmo vajui pagelbėti gali senos juostos – tokios kaip legendiniai prieš ketvirtį amžiaus sukurti Aleksejaus Balabanovo filmai „Brolis“ (1997) ir „Brolis 2“ (2000). Minint „Brolio“ 25-ąsias metines, abu filmai vėl grįžo į kino teatrus ir aktyvaus amžiaus auditorijai gali padaryti didesnę įtaką nei megaprojektai su masinėmis kovojančių ir be prasmės žūstančių sovietų karių scenomis.
Pirmajame filme teigiamas herojus (Čečėnijos karo veteranas) kovoja su Sankt Peterburgo kriminaliniu pasauliu, o filme „Brolis 2“ jis stoja į kovą su Čikagoje veikiančia amerikiečių ir ukrainiečių mafija.
Nieko keista, kad rėksmingais pasisakymais labiau nei kokios nors srities profesiniais gebėjimais garsėjantis Dmitrijus Rogozinas tviteryje prisiminė filmą „Brolis 2“ ir perfrazavo V.Putino žodžius, kuriais jis de facto paskelbė karą Ukrainai: „Denacifikacijos idėja ilgą laiką sklandė ore ir gyveno Rusijos žmonių galvose.“
A.Balabanovo filmai, atrodo, atliks svarbų vaidmenį ne tik propagandai – jų sugrįžimas į ekraną bent kiek pagelbės ties bankroto slenksčiu atsidūrusiai Rusijos kino industrijai. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, iš jos pasitraukė užsienio filmų platintojai, todėl šiemet kino teatrai skaičiuoja gausiantys jau nebe 50 mlrd. rublių (apie 500 mln. eurų) pajamų, o tik 18 mlrd. rublių (180 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijos kino režisierius pasmerkė jo buvusio teatro „nužudymą“
Garsus rusų kino režisierius Kirilas Serebrenikovas, išvykęs iš savo šalies po to, kai sukritikavo Rusijos pajėgų vykdomą puolimą Ukrainoje, apkaltino valdžios institucijas „nužudžius“ jo buvusį teatrą, kurį jis bu...
-
LKT tyrimas „Teisingas atlygis už kūrybą“: kiek uždirba menininkai Lietuvoje?
Lietuvos kultūros tarybos duomenimis šalyje yra daugiau kaip 10 tūkst. kūrėjų. Jų atlygis už kūrybą yra labai skirtingas, tačiau dominuoja nedidelis užmokestis ir netolygus jo išmokėjimas skirtingose menų srityse. ...
-
Panemunės pilyje – iškirtinis kultinės grupės „De-Phazz“-K. Friersono koncertas
Lietuvos džiazo gerbėjams puikiai pažįstamas atlikėjas Karlas Friersonas pasirodys Panemunės pilyje – vyks tarptautinio Tauragės džiazo festivalio išvažiuojamame koncertas. ...
-
D. Nausėdienė: privalome padaryti viską, kad kultūros paveldas Ukrainoje būtų apsaugotas15
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, vykstant NATO viršūnių susitikimui Madride, kartu su kitų NATO valstybių pirmosiomis poniomis ir ponais lanko meno ir istorinio paveldo objektus, siekiant atkreipti dėmesį į pagarbos kultūrai svarbą. ...
-
Liepos 6-ąją Šiauliai pasitiks renginiais – į miestą atvyks mobilus Klimato muziejus
Liepos 6 d., trečiadienį, bus minima Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Šventinei dienai įprasminti skirti renginiai prasidės dar savaitės pradžioje, o liepos 6-ąją lauks iškilminga Li...
-
Karštis nesutrukdė: garsenybės festivalį „Midsummer Vilnius“ pasitiko vėlyvais pusryčiais2
Festivalio tradicija – likus dešimčiai dienų iki atidarymo susitikti su partneriais, atlikėjais ir palaikančiais bičiuliais tampa pirmuoju laukiamu vidurvasario akcentu. Šis susitikimas tai nepaklusnumas skubai, reikalams ir rūpesčia...
-
Kino, kultūros ir kūrybinių industrijų projektams bus paskirstyta 15 mln. eurų1
Kino, kultūros ir kūrybinių industrijų projektams bus paskirstyta 15 mln. eurų. ...
-
Keiksmažodžiai: ar įmanoma kontroliuoti kalbą taip, kad net ir supykus jie neišsprūstų?2
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) trečiadienį rengiamame forume svarstys, ar įmanoma taip kontroliuoti savo kalbą, kad keiksmažodžiai net labai supykus ar išsigandus neišsprūstų. Kodėl nenorminė leksika tokia gaji, iš ...
-
Ką į Europos kultūros sostinę atneš meno audra?2
Viešose erdvėse skambanti iki tol negirdėta muzika ar netikėti jos deriniai, instaliacijos, po atviru dangumi pristatomi skirtingų meno disciplinų projektai, kviečiantys pažinti ir patirti, – nuo karščio apsnūdusį Kauną ši...
-
Muzikos ir meno festivalis „Audra“ kviečia į ne visai įprastas kultūros renginiams erdves1
Trečiadienį Kaune prasidės miesto erdvėse pasaulinio garso menininkus subursiantis muzikos ir meno festivalis „Audra“. ...