Žiežmarių sinagogai – realios galimybės atgimti

  • Teksto dydis:

Praėjusią savaitę Žiežmariuose vyko susitikimas, skirtas aptarti medinės Žiežmarių sinagogos ateitį, panaudojimo galimybes. 

Susirinkusieji vieningai sutarė, kad Žiežmarių sinagoga – išskirtinis kultūros paveldo objektas, svarbus ne tik miesteliui, bet ir visai valstybei. „Mediniai Lietuvos sinagogų pastatai yra unikalūs visos Europos mastu. Tiek vietos identitetui suvokti ir saugoti, tiek turizmui vykdyti. Konkrečiai Žiežmarių sinagoga yra puiki kultūrinė erdvė, kurioje neabejotinai galėtų būti atliekamos bendruomenei reikalingos funkcijos“ – pabrėžė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad bendruomenė neturinti finansų nykstančioms sinagogoms sutvarkyti, todėl Kaišiadorių r. savivaldybei sutikus, mielai ilgalaikei panaudai jai perleistų Žiežmarių sinagogą.

„Norime, kad sutvarkytoje sinagogoje savo vietą atrastų ir rajono žydai, jų istorija, tačiau žinome, kad pagal paskirtį – kaip maldos namai – sinagoga nėra ir artimiausiu metu nebus kam naudotis, todėl imkite pastatą, tarkitės su bendruomene ir naudokitės juos. Tik taip sugebėsime išsaugoti šį išskirtinį objektą“ – Lietuvos žydų bendruomenės nuomonę dėstė pirmininkė.

Susitikimo metu apsvarstyti įvairūs Žiežmarių miesteliui, Kaišiadorių rajonui ir visai valstybei naudingi Žiežmarių sinagogos panaudojimo variantai.

„Geriausia būtų rasti kompleksišką sprendimą: imtis ne tik sinagogos, bet ir kitų žydų kultūrą liudijančių objektų miestelyje, ir taip sukurti dar patrauklesnį objektą. Galbūt ne tik „pravažiuojamą“ tarp Vilniaus ir Kauno, bet tokį, į kurį planuojama atskira kelionė“, – linkėjo kultūros viceministras Romas Jarockis.

Susitikimas pasibaigė pozityvia gaida: institucijų ir bendruomenės atstovai nutarė artimiausiu metu kruopščiai apsvarstyti pastato perleidimo ilgalaikei panaudai galimybę, dėl visuomenės poreikius labiausiai atitinkančios pastato paskirties pasitarti su vietos gyventojais.

„Labai sveikintinas savivaldybės, kultūros centro ir Lietuvos žydų bendruomenės geranoriškas požiūris į bendrą tikslą – išsaugoti žydų paveldą, kuris yra visos Lietuvos paveldo dalis“ – džiaugėsi D. Varnaitė.

Žiežmarių sinagoga buvo pastatyta XIX a. antroje pusėje. 1918 m. smarkiai nukentėjo nuo gaisro, tačiau buvo atstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo prie jos buvo pristatytas priestatas ir sinagoga buvo naudojama kaip sandėlis. Nuo 1980 metų ji nenaudojama ir, nors yra įtraukta į Europos Tarybos inicijuotą programą „Europos žydų paveldo kelias“ kaip turinti ypatingą vertę, ji po truputį nyksta. Vietos gyventojų iniciatyva buvę maldos namai dabar iškuopti, pagal išgales prižiūrimi ir laukia rekonstrukcijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių