- Paulius Perminas, Jūratė Skėrytė/ BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
-
Nacionalinės premijos – M. Kvedaravičiui, K. Sajai, R. Stankevičiui
Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų ir Ukrainoje nužudytas kino režisierius Mantas Kvedaravičius.
Nacionalinės premijos taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad nacionalinės premijos skirtos už ilgus darbo ir kūrybos metus, o šiuo laiku būti menininku nėra paprasta.
„Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.
„Juoba, kai kalbame apie nacionalinių premijų laureatus, pirmiausia irgi kalbame apie žmones, kurie neatsirado per vieną dieną, neatsirado iš niekur, jų neatvedė į tuos apdovanojimus kokia nors viena proga, o tai yra jų ilgamečio triūso, darbo, kūrybiškumo rezultatas. Ir tai yra diena, kada jie yra įvertinti“, – pridūrė ministras.
Režisierius M. Kvedaravičius apdovanotas už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.
Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys.
„Aišku, džiaugsminga žinia, kad jis gauna nacionalinę premiją, bet ir kartu labai liūdna, kad jis pats negalės šitos premijos atsiimti, kad likimas taip negailestingai nutraukė jo kūrybinę trajektoriją“, – sakė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.
„Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba. Manome, kad nors ir trumpa jo kūrybinė biografija, paliko iš tikrųjų tokį neišdildomą galingą pėdsaką tiek Lietuvos, tiek pasaulio kino padangėje“, – teigė jis.
Mantas Kvedaravičius. / V. Ovadnevo / BNS nuotr.
M. Kvedaravičius žuvo šių metų pavasarį Ukrainos mieste Mariupolyje, kur buvo nuvykęs filmuoti dokumentinės juostos „Mariupolis 2“ apie Rusijos užpultą miestą.
A. Stonys pažymėjo, jog tai yra trečias atvejis, kai premija skiriama po mirties.
„M. Kvedaravičiaus atvejis yra visiškai išskirtinis. Jis apdovanojamas tikrai ne vien dėl to, kad jis žuvo, nors, aišku, kad jo mirtis gali būti prilyginama milžiniškam žygdarbiui (...), bet ir už jo tikrai išskirtinę kūrybą. Jis sulaukė įvertinimo ne tik Lietuvoje, jo darbų buvo laukiama, jis buvo didžiulis Lietuvos kino pažadas“, – sakė komisijos pirmininkas.
Savaitgalį paskutinis režisieriaus filmas „Mariupolis 2“ pripažintas geriausiu šiemetiniu Europos dokumentiniu filmu.
Rašytojas K. Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Aukščiausias kultūros įvertinimas jam skirtas „už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje“, poetui R. Stankevičiui – „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“, operos solistui E. Montvidui – „už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose“, kompozitorei Ž. Martinaitytė-Rosaschi – „už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“, kino režisierei G. Žickytei – „už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį“.
Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba.
A. Stonio teigimu, nacionalinės premijos paskirtis – iškelti, parodyti, apdovanoti menininkus, kai yra savo kūrybos zenite.
„Nacionalinės kultūros ir meno premijos misija yra iškelti, parodyti, pažymėti tuos žmones, kurie yra kūrybos viršūnėje, paskatinti juos toliau kurti, atverti jiems duris, atkreipti visuomenės dėmesį į jų darbus. Ne tada, kada ta kūryba pradeda eiti nuokalnėn, kai tampa prisiminimais, o būtent tada, kai yra jų pats aukščiausias ir gražiausias išsiskleidimo taškas“, – teigė komisijos pirmininkas.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“116
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui2
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...