Vienatvės moteris Pereiti į pagrindinį turinį

Vienatvės moteris

2006-11-24 09:00

Vienatvės moteris

„Žinau, kad mano eilėraščiai patiks tiems žmonėms, kurie gyvena be odos. …> Rašau apie mirtį, kuri yra mano dienų draugė, rašau apie vienatvę, kurios sumažinti žmonės yra nepajėgūs. Aš esu imperijos moteris. Ir tos baisios imperijos, kuri žlugo, kai man suėjo trisdešimt šešeri. Ir tos, kuri kažkada vadinosi LDK, kuri dabar kankinamai gimsta, bet gal taip niekada ir neužgims”, - pristato savo poezijos knygą „Imperijos moteris” (Baltos lankos, 2006) poetė Dalia Jazukevičiūtė. Šią knygą literatūrologė Viktorija Daujotytė pavadino „eilėraščiais iš vienatvės imperijos”. Vienatvės gėlą pajusti netruksite.

Lyrinis eilėraščių subjektas ir autorius čia kaip niekad arti. Beveik sutampa. Autorė ir neslepia, kad rašo savimi, apie save, sau. Ji nerenka gražių žodžių, neįvelka jų į puošnius metaforų rūbelius, nedailina frazių, nekupiūruoja minčių. Tiesiog deklaruoja savąją Teisybę, kuri gali skirtis nuo jūsiškės.

Eilėraščiai ne tik autobiografiniai, bet ir mazochistiniai, nuoširdūs, emocionalūs, nervingi, nekonformistiniai, nenušlifuoti, pirmykščiai. Vieni kritikai apie šiuos eilėraščius sako „spjūvis”, kiti – „kirtis”, „kauksmas”.

„Godi gyvenimo ir mirties

bet po šitiek mirties repeticijų

taip ir neišmokusi numirimo

ilgos procedūros

aš nesuvokianti netgi

pasikorimo paprasto meno

nes niekada nebuvau

matematikė

o tik šiaip ryklys

bandantis sudraskyti jūrą

žuvis ir kitus maurus

drakonas arba

Tulūz Lotreko Rajūnė

šokėja pabaisa vargeta

dvasios

bandžiusi sunaikinti save

ir kiekvieną

kas tik bandė nors vos vos

pamilti mane ...>” (p.66)

Knygoje – visa sielos skaudulių ekspozicija. Ji tokia gausi, kad įtari autorę piktnaudžiaujant skausmu, fatališkos moters įvaizdžiu ir pan. Kai kuriems eilėraščiams akivaizdžiai stinga drausmės.

D.Jazukevičiūtės – dabar jau trijų poezijos knygų autorės („Atsisveikinimai”, 1989; „Traukinys Nr. 183”, 1991) – „Imperijos moteris“ prakalbo į skaitytoją kitaip nei dažniausiai poezijoje įprasta: ne forma, ne stiliumi, ne ypatinga poetika, o gyvastimi. Tai poezija atsivėrimas. Poezija išpažintis. Poezija sielos liudijimai.

Kai kas poetei jau prognozuoja Poezijos pavasario laurus...

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų