Vertėjų misija – priartinti latvių literatūrą

  • Teksto dydis:

Siekdama paskatinti domėjimąsi kaimynine latvių literatūra ir kultūra, aktualizuoti latviškų grožinių knygų vertimus, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) 2023-iuosius paskelbė Latvių literatūros metais.

Skirtingos sąlygos

Latvių literatūra turi fundamentalią tradiciją – kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje išleistas pirmasis romanas –  brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ (1879). Jame pasakojama apie žemės permatavimą, kai latvių valstiečiai išpirkdavo iš dvarininkų žemes, satyriškai perteikiami XIX a. antros pusės socialiniai ir moraliniai procesai Latvijos kaime.

Anot žinomos vertėjos iš latvių kalbos Lauros Laurušaitės, šis skirtingas atskaitos taškas rodo, kad latviai turėjo geresnes sąlygas nuosekliai plėtoti savo literatūrą, ji tapo konkurencinga kitų literatūrų lauke ir yra verta lietuvių skaitytojų dėmesio.

Latvių literatūros vertimus į lietuvių kalbą lietuvių spaudoje pradėta skelbti XIX a. pabaigoje. Praėjusio amžiaus pradžioje lietuvių mėgėjų teatruose statyta latvių autorių dramų, paskelbta rašytojų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą. Sovietmečiu dėmesys vienintelės kitos baltų kalba kuriamos literatūros vertimams nebuvo didelis. Daugiau vertimų į lietuvių kalbą ėmė rodytis tik pastaraisiais metais. Šiemet skiriamas išskirtinis dėmesys latvių literatūrai galėtų katalizuoti domėjimąsi kaimynų knygomis.

„Latvių literatūrologai apskaičiavo, kad per 140 metų Latvijoje buvo parašyta apie 2 000 romanų. Pastebėjau, kad kaimynai labai išplėtojo biografijų žanrą, jie dažnai pasitelkia didžiąsias temas, perinterpretuoja istorinę patirtį, ieško situaciją atitinkančių dabarties modelių, – yra sakiusi L. Laurušaitė. – Kita vertus, turi ir fikcinių pasakojimų tradiciją, pavyzdžiui, esama visai neblogų ir jau į literatūros istoriją įėjusių autorių, kurių specializacija – fantastiniai ar siaubo romanai.“

Atrasti kaimynai

Po latvių rašytojos Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ tarptautinės sėkmės (išverstas į keliasdešimt kalbų, į lietuvių kalbą vertė Laura Laurušaitė) pasaulyje ir Lietuvoje susidomėjimas latvių literatūra smarkiai išaugo, leidykla „Homo liber“ įsteigė seriją „Femina Baltica“, kurioje leidžiami latvių ir estų moterų romanai, nuo 2022 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje atskira serija bus leidžiami Baltijos Asamblėjos literatūros premiją laimėjusių kūrinių vertimai.

Kai Lietuvoje buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis, Latvijoje išleistas pirmasis romanas – brolių Kaudzyčių „Matininkų laikai“ (1879).

Pastaruoju metu Lietuvoje padaugėjo vertėjų iš latvių kalbos, kasmet pasirodo naujų prozos ir poezijos vertimų: Andrio Kalnuozuolo (Laimantas Jonušys), Arno Jundzės (Jurgis Banevičius), Margerio Majevskio ir Pėtero Brūverio (Vladas Braziūnas), Maros Zalytės (Erika Drungytė), Ingos Gailės (Edmundas Untulis), Imanto Zieduonio (Antanas Valionis), Karlio Vėrdinio (Audrius Musteikis), Mario Bėrzinio (L. Laurušaitė) ir kt.

Pastaraisiais metais aktyviai mezgasi kontaktai tarp Lietuvos ir Latvijos rašytojų, latviai dažnai svečiuojasi „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ renginiuose, lietuvių autoriai kviečiami į latvių literatūros festivalius. Literatūros vertėjus vienijanti sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad yra pasirodžiusios dvi latvių poezijos antologijos – „Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija“ (2012, vert. E. Drungytė) ir „Rutulinis žaibas į sielą: XX–XXI a. latvių poezija“ (2019, vert. A. Valionis), o kaip atsakomąjį gestą šiuo metu latvių poetas Janis Elsbergas verčia ir rengia lietuvių poezijos antologiją.

Arčiau auditorijos

Latvių literatūros metų tikslas – supažindinti lietuvių skaitytojus ir su latvių prozos ir poezijos kūrėjais, todėl numatoma pristatyti naujus vertimus Vilniaus ir Klaipėdos knygų mugėse ir literatūros festivaliuose.

Svarbu atkreipti dėmesį į panašų lietuvių ir latvių kultūrų ir literatūrų kontekstą, kuris atveria lyginamąją perspektyvą, tad prie LLVS renginių prisidės Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija.

Siekiant aktualizuoti Lietuvos ir Latvijos pasienį kaip lietuvius ir latvius siejančią kūrybos ir gyvų susitikimų vietą, pasienio miestelyje Kurmenėje bus surengta tarptautinė mokslo konferencija „Vertimas kaip kalbų ir tapatybių susitikimų erdvė“.

Latvių literatūros metų programa taip pat bus orientuota į aktualų vertėjų ugdymo klausimą: bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Latvistikos kabinetu planuojama surengti grožinio teksto vertimo dirbtuves pradedantiesiems vertėjams, Nidoje vyks profesionalių vertėjų iš latvių kalbos ir į latvių kalbą dirbtuvės, pasirodys klasikinių ir šiuolaikinių latvių literatūros kūrinių vertimų.

Latvių literatūrai LLVS skirs specialų  žurnalo „Hieronymus“ numerį.

Latvių literatūros metai bus minimi ir visuomenei prieinamomis patraukliomis formomis – bus surengtas literatūrologinis baltistinis protmūšis, per tradicinius Spaudos dienai skirtus klasikos skaitymus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute kiekvienas norintis galės garsiai perskaityti sau artimiausią latvių literatūros tekstą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Žinomas fotografas debiutavo Laisvės alėjoje
    Žinomas fotografas debiutavo Laisvės alėjoje

    Vienas žinomiausių Kauno žurnalistikos fotografų, fotomenininkas Modestas Patašius Laisvės alėjoje pristatė parodą, kuri sutapo su svarbiu jo gyvenimo posūkiu. ...

  • Muzikos ir teatro akademija Vilniuje rengia 90-mečio šventę
    Muzikos ir teatro akademija Vilniuje rengia 90-mečio šventę

    Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) šeštadienį sostinės Lukiškių aikštėje visuomenei rengia 90-ojo gimtadienio šventę. ...

    2
  • Romanas „Kartografai“: realybę keičiantys popieriniai miestai
    Romanas „Kartografai“: realybę keičiantys popieriniai miestai

    Ar kada nors esate atsivertę žemėlapį ir aptikę objektą, kuris iš tiesų neegzistuoja? Žemėlapiais besidomintys žmonės tikriausiai yra girdėję apie fantomines gyvenvietes arba popierinius miestus. Iš esmės tai išgalvotos vieto...

  • Klaipėda turės tris kultūros magistrus
    Klaipėda turės tris kultūros magistrus

    Vakar paaiškėjo, kas šiemet bus pavadinti garbingu Klaipėdos kultūros magistro vardu. Komisija balsavo triskart ir pagaliau apsisprendė paskelbdama Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjo, aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio, Lietuvos...

    8
  • Kaune koncertuos hiphopo legenda 50 Cent
    Kaune koncertuos hiphopo legenda 50 Cent

    Spalio 11 d., pirmą kartą Lietuvoje, Kauno „Žalgirio“ arenoje savo koncertą surengs hiphopo legenda 50 Cent. Šis pasirodymas yra įtrauktas į atlikėjo gastrolinį turą „The Final Lap“, skirtą jo debiutinio albumo „G...

    13
  • Lietuvoje – dizaino ir meno šventė
    Lietuvoje – dizaino ir meno šventė

    Aštuonioliktus metus iš eilės „Lietuvos dizaino savaitė’23“ birželio 5–11 d. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Telšiuose ir Anykščiuose kvies į renginius, parodas, lauko ekspozicijas ir kino premjer...

    2
  • Ruošiantis ministerijų miestelio statyboms į naują vietą perlaidoti totorių palaikai
    Ruošiantis ministerijų miestelio statyboms į naują vietą perlaidoti totorių palaikai

    Rengiantis teritorijos sostinės A. Goštauto gatvėje konversijai ir ministerijų statyboms, Vilniuje perlaidoti buvusių Lietuvos totorių kapinių teritorijoje aptikti palaikų fragmentai, penktadienį pranešė Turto bankas. ...

    9
  • Č. Juršėno atsiminimai – knygoje „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“
    Č. Juršėno atsiminimai – knygoje „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“

    Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido žurnalisto, Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio LR Seimo pirmininko Česlovo Juršėno prisiminimų knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“. ...

    5
  • Bunkeryje – šviesos ir garso instaliacija
    Bunkeryje – šviesos ir garso instaliacija

    Pajūrio poilsiautojams verta aplankyti dar vieną slėpiningą vietą Kuršių nerijoje – Antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių palikimą – Alksnynės gynybinį kompleksą. Požeminiame amunicijos arsenale vėl veikia menininko Rodiono P...

    3
  • Didelė smulkiųjų meno džiaugsmų galia
    Didelė smulkiųjų meno džiaugsmų galia

    Aktorė Greta Šepliakovaitė sėkmingai kuria vaidmenis Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT), taip pat yra muzikos kūrėja, atlikėja ir edukatorė. Jos publika – ne tik teatro žiūrovai, bet ir kūdikiai, kurie dar tik mokosi pažinti pasa...

Daugiau straipsnių