Per Velykas kino dokumentikoje atgims F. Kahlo istorija

  • Teksto dydis:

Begalinė aistra gyventi ir kurti Fridą Kahlo pavertė ryškia meno ikona ir moterų laisvės simboliu. Nuo balandžio 5 d. Lietuvos namų kino platformose pradedamas rodyti dokumentinis filmas „Frida. Viva la vida“, atskleisiantis garsiausios pasaulio menininkės gyvenimo ir kūrybos detales.

Ši kino dokumentika – tai kelionė į Meksikos širdį siekiant suprasti, kaip formavosi F. Kahlo pasaulis. Ekspertų įžvalgos ir autentiški kadrai žvelgia už menininkės paveikslų ir pasakoja apie jaunystėje patirtą sunkią traumą, bohemišką aplinką, daugybę meilės romanų ir užsispyrimą būti savimi.

Filme pirmą kartą žiūrovams parodomi asmeniniai menininkės daiktai, drabužiai ir nuotraukos, saugojami F. Kahlo muziejuje Meksike. Šio muziejaus vadovė Hilda Trujillo aprodo lankytojams neprieinamus kambarius, o Meksikos menininkai – jų tarpe ir pačios F. Kahlo giminaitė Cristina Kahlo – dalinasi mintimis, ką F. Kahlo palikimas reiškia meno pasauliui ir bendrai kultūrai. Per F. Kahlo gyvenimą filme žiūrovus veda aktorė ir režisierė Asia Argento.

Kadras iš filmo „Frida. Viva la vida“, organizatorių nuotr.

Garsioji menininkė gimė 1907 m. Meksikoje, Kojoakano miestelyje migranto, vengrų ir vokiečių kilmės Guillermo Kahlo ir turinčios Amerikos indėnės ir ispanės šaknų Matilde’ės Calderon y Gonzales šeimoje.

Kai F. Kahlo buvo šešeri, ji susižeidė dešinę koją, ir ši visam gyvenimui liko plonesnė už kairiąją. 1925 m. rugsėjo 17 d. mergina pateko į autobuso avariją. Jai lūžo dauguma kaulų, o dešinėje kojoje buvo net vienuolika lūžių. F. Kahlo vos neliko paralyžiuota, skausmas ir sveikatos sutrikimai ją persekiojo visą gyvenimą, dėl avarijos F. Kahlo negalėjo susilaukti vaikų. Tačiau būtent tas nelaimingas atsitikimas paskatino jauną moterį rimtai atsidėti kūrybai – tapyba tapo būdu pabėgti nuo nuobodulio ir skausmo. Ji pradėjo tapyti tiesiog gulėdama lovoje.

Neįtikėtinas noras gyventi ir asmenybės stiprybė menininkei nubrėžė įvykių kupiną kelią. F. Kahlo susituokė su to meto žymiausiu Meksikos menininku Diego Rivera, žymiai vyresniu už ją. Pora bičiuliavosi su Meksikos ir pasaulio meno elitu. D. Rivera garsėjo savo neištikimybe, tačiau F. Kahlo tai priėmė kaip santykių su juo duotybę. Menininkė ir pati turėjo daugybę meilės romanų. Tarp jų – su revoliucionieriumi Levu Trockiu ir André Bretono žmona, tapytoja Jacqueline Lamba.

Paveikslas „Viva la Vida“, organizatorių nuotr.

Simboliška, kad filmas pavadintas „Viva la Vida“ (liet. tegyvuoja gyvenimas). Taip vadinasi ir paskutinis menininkės nutapytas paveikslas. Nors F. Kahlo gyvenimas buvo kupinas kančios, ji neprarado noro džiaugtis. Paveiksle vaizduojami ryškiaspalviai arbūzai simbolizuoja gyvenimą, o frazę „Viva la Vida“ F. Kahlo užrašė likus aštuonioms dienoms iki mirties.

Kino dokumentika „Frida. Viva la Vida“ nuo balandžio 5 d. rodoma legaliose namų kino platformose. 

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių