- Parengė Tomas Genevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Oskarus" teikianti JAV Kino meno ir mokslo akademija šiemet pakvietė rekordinio skaičių (774) kinui nusipelniusių naujų narių.
Be jaunų, ką tik sužibusių kino žvaigždžių, paskelbtos ir rimtojo kino mylėtojams gerai pažįstamos pavardės: kompozitorius Angelo Badalamenti, aktoriai Adamas Driveris, Charlotte Gainsbourg, Kristen Stewart, kino režisieriai Gianfranco Rosi, Fatih Akinas, Pedro Costa, Lavas Diazas, Joanna Hogg, legendiniai kino kūrėjai – čilietis Alejandro Jodorowsky ("Šventasis kalnas", Kaune rodytas "Realybės šokis") ir ukrainietė Kira Muratova ("Trumpi susitikimai", "Derintojas").
Tarp Akademijos pakviestųjų nuskambėjo ir lietuviškas – Niujorke gyvenančio avangardinio kino kūrėjo Jono Meko – vardas. Kol kas nežinia, ar kino menininkas, poetas patvirtins savo narystę didžiausioje kino organizacijoje. Tačiau 94 metus skaičiuojantis J.Mekas neketina sustoti: rengiasi statyti jo įkurtam unikaliam kino fondui "Antologijos filmų archyvui" papildomą aukštą su biblioteka ir menininkų kavine (projektui renkamos lėšos – 6 mln. JAV dolerių). O gegužės mėnesį kino bendruomenę apskriejo J.Meko ir feministinės kino teorijos pradininkės Lauros Mulvey (75 m.) bendra nuotrauka iš Madrido kino festivalio "Filmadrid", kur dalyvavo šie du kino korifėjai. Ispanijoje atidaryta didelė J.Meko vaizdo darbų paroda ir vyko į ispanų kalbą išverstos jo knygos "Scrapbook of the Sixties: Writings 1954–2010" pristatymas.
Lietuvoje liepos 27 d. buvusiame Antalieptės vienuolyne (Zarasų r.) prasidėsiančios kino stovyklos tema bus "Antropocentras". Pasak organizatorių "Meno avilio", šis žodis pažymi mūsų geologinę epochą, naują Žemės istorijos etapą, vykstantį neribotą gamtos išnaudojimą žmogiškosioms reikmėms tenkinti, kai žmogaus veikla supanašėja su stichija. Stovyklos dalyviai kartu su lietuvių menininkais, kinotyrininkais ir užsienio svečiais: Benu Riversu (Didžioji Britanija), Pawełu Wojtasiku (Lenkija), Joshua Bonetta (JAV), Timothy Mortonu (JAV), Tiago de Luca (Didžioji Britanija) svarstys, apie gamtos ir žmogaus ryšį kine, diskutuos ekologijos, gamtos, gyvūnijos ir kitomis temomis. Žymiausias "Antropocentro" svečias – kanadiečių eksperimentinio kino režisierius Denisas Coté (Kaune rodyti "Bestiariumas", "Žmogaus troškimų džiaugsmas").
Jau antrą kartą Lietuvoje (pirmą – 2013 m. Kauno festivalyje) viešėsiantis naujomis kino išraiškos formomis, naratyviniais eksperimentais išsiskiriantis D.Coté neseniai (Karlovy Varų kino festivalyje, Čekija) prasitarė apie jį kamuojančias sveikatos problemas. Kaip vieną priežasčių, kodėl neplanuoja išbadyti savo jėgų Holivude (pasekdamas tėvynainių Deniso Villeneuve'o ir Xaviero Dolano pavyzdžiu) D.Coté teigė negalįs to padaryti dėl jam būtinų nuolatinių dializės procedūrų. Vis dėl to kūrėjas pabrėžė, kad, nors durys lieka atviros, Holivudas nėra jo žaidimų aikštelė.
Ambicingą prancūzų intelektualiojo kino režisierės Claire Denis ("Gražus darbas", "Niekšai") projektą, mokslinės fantastikos filmą "High Life" parėmė Lenkijos kino institutas. Šį rudenį Lenkijoje režisierė tęs jo filmavimo darbus. Tai jau seniai brandintas C.Denis projektas, kurio scenarijų režisierė rašė specialiai aktoriui Philipui Seymourui Hoffmanui, netikėtai mirusiam 2014 m. Kol kas yra žinoma, kad pagrindiniai vaidmenys C.Denis filme atiteks Robertui Pattinsonui ("Saulėlydis"), Patriciai Argquette ("Pamirštas greitkelis") ir Mia Goth ("Nymphomaniac"). Filmo kūrime dalyvaus įprastinė C.Denis komanda: scenarijaus autorius Jeanas-Paulis Fargeau, kino operatorė Agnes Godard (pernai viešėjusi Kino stovykloje Lietuvoje), garso takelį kurs postroko grupė "Tindersticks". Pirmojo angliakalbio C.Denis filmo veiksmas plėtosis kosmose, kitoje galaktikoje esančiame erdvėlaivyje, kur gyvena filmo protagonistas – buvęs nuteistasis Monte su dukra Willow. Jie gyvena visiškoje izoliacijoje, vietoje prie juodosios skylės, kurioje neegzistuoja nei laiko, nei erdvės suvaržymai. Šiuo metu kino ekranuose pasirodo jos naujas filmas "Graži vidinė saulė" su Juliet Binoche pagal Roland'o Bartheso knygą "Meilės diskurso fragmentai".
Kinijos Liaudies Respublikoje įsigalėjo įstatymas įpareigojantis kino teatrus prieš kiekvieną seansą rodyti specialiai tam paruoštą propagandinį vaizdo įrašą, deklaruojantį įvairias Komunistų partijos "vertybes". Trumpuose filmuose pasirodo Vakaruose gerai žinomi Kinijos aktoriai, tokie kaip Jackie Chanas ("Piko valanda"), Li Bingbingas ("Transformeriai"), Donnie Yenas ("Rouge one") ir kt., jie deklamuoja patriotines eiles, skaito Mao tekstus. Akylai cenzorių prižiūrimoje antrojoje pagal dydį pasaulyje kino rinkoje ne visi žiūrovai patenkinti įvestomis naujovėmis.
Dėl konservatyvios valdžios taikomos cenzūros taip pat smarkiai kenčia Irano kinas, davęs pasauliui tokius meistrus kaip Abbą Kiarostami, Mohseną Makhmalbafą, Jafarą Panahi, Asgharą Farhadi. Irano žmogaus teisių organizacija pranešė, kad valdžia rengiasi uždrausti pernelyg realistiškai gyvenimą vaizduojančius filmus. Pvz., režisieriaus Ali Ahmadzadeh filmas apie šiandienos Irano jaunimą "Atominė širdis" veikiausiai neišvys ekranų, nes keli filmo herojai – homoseksualūs, taip pat filme svarstoma prigimtinė Irano teisė į atominę industriją. Irano valdžios institucijos jau ne kartą gąsdina, persekioja, įkalina menininkus. 2008 m. teismas nuteisė tris menininkus iki šešerių metų kalėjimo už jų kūrybinę veiklą, o 2010 m. kino režisieriui J.Panahi buvo skirtas namų areštas ir draudimas kurti filmus 20 metų, vis dėlto nuo kurio jis sumaniai išsisuka slapta sukurdamas postmodernistines kino (savi)refleksijas (po draudimo jau sukūrė tris: "Tai nėra filmas", "Užtrauktos užuolaidos", "Taksi").
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...