- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui neskyrus specialaus biudžeto, jo renginiai gali „suvalgyti“ visą kultūros projektų finansavimą, įspėja Kultūros taryba.
„Šimtmetis suvalgys viską ir dar pritrūks“, – trečiadienį per Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį įspėjo Kultūros tarybos narė Gintautė Žemaitytė.
Anot jos, Vyriausybei patvirtinus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir tam nenumačius specialių lėšų, šiai progai skirti kultūriniai projektai konkuruos su visais Kultūros tarybos finansuojamais projektais. Visi jie pretenduos į tuos pačius maždaug 15 mln. eurų per metus, kuriuos gauna Kultūros taryba.
Kadangi šimtmečiui skirtiems projektams bus suteiktas prioritetas, tai yra jiems už tai bus skiriama papildomų balų, likusiems projektams gresia pralaimėti konkurencinę kovą.
„Kultūros taryba neturi daugiau pinigų. Aišku, kad šitas prioritetas toks viską apimantis, kad kiti projektai, kurie nebus siejami su šimtmečiu, turės labai mažai šansų būti paremti“, – po komiteto posėdžio BNS sakė G.Žemaitytė.
Ji nuogąstavo, kad tokiu būdu finansavimą galės gauti prastesnės kokybės, bet valstybės šimtmečiui skirti projektai.
„Kokybė gali nukentėti. Jeigu kas nors nori padaryti projektą šimtmečio proga, užsidės antraštę „šimtmetis“ ir jis konkuruos. Dėl to gali laimėti prastesni projektai negu tie, kurie nėra skirti šimtmečiui, pavyzdžiui, koks nors džiazo festivalis ar bienalė, kurie nuolat vyksta. Jie gali šimtmečiui paskirti programą, o gali ir nepaskirti“, - teigė G.Žemaitytė.
„Kultūros tarybos nuomone, yra gėda, kad valstybė savo šimtmečiui nesusiranda papildomų lėšų. Pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai buvo rasti dideli pinigai, Lietuva puikiai tai atliko. Kodėl savo šimtmečiui negalima skirti specialaus finansavimo?“ – svarstė Kultūros tarybos narė.
Vyriausybė rugpjūčio viduryje patvirtino Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir jos įgyvendinimo 2015-2020 metų veiksmų planą.
Bendrame plane nėra numatyta, kaip konkrečiai bus finansuojama kiekviena iš maždaug 70 numatytų priemonių – renginių, renovacijų, paminklų pastatymų, tačiau prie plano pridėtas Kultūros ministerijos parengtas sąrašas, į kurį įtraukta 14 projektų, reikalausiančių konkrečių papildomų asignavimų. Šiame sąraše yra Valdovų rūmų užbaigimas, Signatarų namų renovacija, buvusių Prezidento rūmų Kaune remontas, Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymas, paminklo Jonui Basanavičiui pastatymas, Dainų šventės surengimas, filmų kūryba.
Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...
-
XVIII Vilniaus tapybos trienalė – kitokia meno patirtis1
Rugsėjį ir spalį Kauno paveikslų galerijoje buvo įsikūrusi XVIII tarptautinė Vilniaus tapybos trienalė. Parodos koncepcija pristatyta tiesmukišku šūkiu: „Aš čia ne tam, kad mane toleruotumėte, aš čia tam, kad jus d...
-
B. Buračo fotografijos meno premija šiemet skirta fotomenininkui V. Stanioniui
Balio Buračo fotografijos meno premija šiemet skirta fotomenininkui Vytautui Stanioniui, ketvirtadienį pranešė Kultūros ministerija. ...