Žvilgsnis

Triukšmo muziką kuria kompiuteris

Praėjusį savaitgalį bendrame Japonijos ir Lietuvos moderniosios elektroninės muzikos vakarėlyje Klaipėdos menininkų namų kiemelyje grojo „Donis“, „Inconu/m3wE“ ir šios srities muzikos žvaigžde tituluojamas svečias iš Japonijos Akifumis Nakajima, pristatęs vieną garsiausių pasaulyje „ambient“, „noise“, „minimal“ stilistikai priskiriamų projektą „Aube“.

Tai paskutinis Japonijos kultūros dienų uostamiestyje iš ciklo, skirto Klaipėdos ir Kudži miestų susigiminiavimo 15 metų sukakčiai.

Vienišas, ausinėmis nuo išorinio pasaulio užsiblokavęs ir akis į kompiuterio ekraną įsmeigęs japonų atlikėjas, savo „kūrybai“ naudojantis gintarą, orą, vandenį, mobiliuosius telefonus ir net žmogaus organus, gerą valandą Menininkų namų kiemelyje susirinkusiai publikai transliavo ausį veriančius, videovaizdais, šviesų žaismu „paspalvintus“ garsus, kuriuos sunkiai galima būtų vadinti muzika.

Tačiau minimalistiniai, vieniši, be žmogiškosios šilumos, kosminę vienatvę pranašaujantis metaliniai garsai šios srities žinovus, regis, vedė į savotišką transą.

„Aš nelaikau savęs nei muzikantu, nei menininku. Aš esu dizaineris. Todėl savo garsų kūrinius laikau dizaino darbais“, - sakė A.Nakajima.

Darydamas įrašus A. Nakajima vadovaujasi minimalistiniu požiūriu. Jis naudoja paprastus garsų šaltinius, kurie įtraukiami į sistemą, o tuomet perdirbami į plačius ir erdvius garsinių audinių peizažus. Garso šaltiniai įvairiausi: nuo natūralaus vandens čiurlenimo iki technologijos elementų, tokių kaip galingų lempų zvimbimas. Rezultatas - kontroliuojamų manipuliacijų ir žavių atsitiktinumų mišinys.

Be „Aube“ įrašų, nuo 1992 metų gegužės mėnesio iki šiol leidžia įrašus firminiu pavadinimu G.R.O.S.S., skirtus eksperimentinei muzikai ir triukšmui. A.Nakajima dirbo su įvairiais muzikantais iš Japonijos, Europos ir Jungtinių Valstijų. „Klaipėdos“ skaitytojams siūlome „Aube“ projekto autoriaus interviu Japonijos laikraščiui „Ongaku Otaku“.

- Kaip atsirado „Aube“?

- Nuo 1980 metų aš įrašinėju elektroninę muziką, daugiausia savo paties malonumui. Tai dariau naudodamas analoginius sintezatorius ir kai kuriuos efektus. 1990 metais susipažinau su kai kuriais šiuolaikiniais japonų menininkais, su kuriais susidraugavau. Jie paprašė manęs atnešti įrašų, kuriuos norėjo panaudoti jų parodose. Tais laikais jų instaliacijose buvo naudojamas vanduo. Taigi aš atnešiau įrašų, kuriuose buvo vandens garsai ir sintezatoriaus efektai. Manau, kad tai buvo pirmieji tikri mano įrašyti darbai. Iš jų sukūriau ir išleidau keturias kasetes. Tačiau tai nebuvo „Aube“ įrašai. 1991 metais susitikau su kai kuriais japonais triukšmo menininkais. Pirmasis „Aube“ pasirodymas buvo įrašas „Torpeda“.

- Ar turite tradicinį muzikinį išsilavinimą?

- Ne. Nemoku groti tikrais tradiciniais instrumentais, tokiais kaip gitara, boso gitara, būgnais ar klavišiniais. Pakankamai gerai išmanau kompiuterį, kad galėčiau naudoti MIDI, esu gerai susipažinęs su analoginiais ir skaitmeniniais efektais, mixing ir multitracking įrašinėjimais.

- Kurie atlikėjai jums turėjo įtakos?

- Nuo 1975 metų buvau aštuntojo dešimtmečio vokiečių elektroninės ir eksperimentinės muzikos gerbėjas ir kolekcionierius. Tai – „Amon-Duul I“ ir „Amon-Duul II“, „Ash Ra Temple“, „Ca“, „Faust“, „Kraftwerk“, „Neu!“, „Popol Vuh“, „Klaus Schulte“, „Tangerine Dreams“ ir kiti. Jie iki šiol man patinka. Kolekcionuoju viską, ką sukūrė „Kraftwerk“. Devintojo dešimtmečio viduryje atradau industrinę, postindustrinę avangardinę ir triukšmo muziką - ją taip pat mėgstu.

- Ką reiškia „Aube“?

- Tai prancūziškas žodis. Jis turi keletą reikšmių: aušra, vandens turbina, baltas drabužis, upės pavadinimas ir t.t.

- Kodėl savo įrašuose dažniausiai vartojate vandens garsus?

- Naudoju ne vien tik vandens garsus. Ir balsus, šviečiančių lempų, įvairius aplinkos, smegenų skleidžiamų bangų skenuotus garsus.

- Ar kas nors daro įtaką jūsų dizaino darbams?

- Ne. Esu pramonės dizaineris, dirbu pagal užsakymą. Baigiau Kioto menų universitetą. Jau devynerius metus dirbu šioje srityje, sukūriau daugybę įvairiausių produktų.

- Ar mėgstate tradicinę japonų muziką?

- Ne. Tikrai ne.