Tokie juokeliai... Pereiti į pagrindinį turinį

Tokie juokeliai...

2007-03-16 09:00

Tokie juokeliai...

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Navakas, kurį laiką rafinuotai „kankinęs“ savo gerbėjus (per penkiolika metų išleidęs vos dvi knygas), dabar dirba itin produktyviai: 2003-iaisiais pasirodė poezijos rinkinys „Žaidimas gražiais paviršiais“, 2005-aisiais - esė knyga „Gero gyvenimo kronikos“, 2006-aisiais - eilėraščių rinkinys „Atspėtos fleitos“ ir 2007-aisiais - eiliuotų ir neeiliuotų pokštų knyga „Iš gyvenimo garstyčių bei krienų“.

Kaip liudija anksčiau išleistoji eseistikos knyga ir ši, kol kas paskutinioji, - K.Navakas niekada niekur iš literatūrinio ir kultūrinio pasaulio nebuvo dingęs. Atvirkščiai - aktyviai jame dalyvavo ir praturtėjo patirtimi, kuria panoro pasidalinti su kultūrine bendruomene. „Poetas sąmojingai imituoja kolegų stilistikas, nardo po literatūros renginių ir bohemos užkulisius, ironizuoja klišes ir patetiką, perteikia kultūros žmonių bendrabūvio atmosferą“, - intriguoja knygos (savotiško laikmečio „dokumento“) anotacija. Knyga - toji erdvė, kur Kauno Santakoje apie svarbius dalykus šnekasi Nemunas ir Neris. Tai vieta, kur susitinka keturios stichijos (Vanduo, Oras, Žemė, Ugnis) ir Šlepikas. Iš čia keliaujama į „Santaros-Šviesos“ suvažiavimą Anykščiuose arba į El Paso. Šioje knygoje Jūs galite perskaityti K. Navako „recenziją“ Antano A.Jonyno knygai „Toks pasaulis“; K.Navako „Labai dalykišką laiškutį“ Karlui XVI Gustavui, Švedų karaliui; atlikti K.Navako parengtą testą „Ar pažįstate Juozą Erlicką?“.

„Garstyčių“ ir „krienų“ pasaulyje nėra vietos egzistenciniams klausimams, bet visada atsiras erdvės „nepadoriai“ ilgai besitęsiančioms šventėms, lengvabūdiškam šėlsmui, proziškai kasdienybės kiaušinienei, grakščiai estetizuotai girtuoklystei. Fiksuojamos „jausmų struktūros“ pažįstamos nemažai daliai gyvenimo personažų.

„Iš gyvenimo garstyčių bei krienų“ - savotiškas koncertas, kuriame atliekamos „Giesmės bei raudos“, „Mazurkos bei polonezai“, „Simfonijos bei oratorijos“, o pabaigoje groja „Du gaideliai“. Statistinio lietuvio ausiai, dažnai negebančiai atskirti parodijos nuo pigaus liaudies dainelių originalo, daugelis pokštų skambės kaip „lengvosios melodijos“, bet, ačiūdie, skambesio nelemia statistika:

„Ir ačiūdie, kad mums visiems taip lemta,

praleisti vakarus po savo stalo lempa.

Ji mūsų saulė, mes gražiausios jos planetos,

Kambariuose, virtuvėj, kabinetuos,

Nes mums gerai, kur kuriasi gera

Mūs literatūra.“

(„Faustas. Trečioji dalis“, - p. 78)

K.Navakas - profesionalus eiliakalys, su skaitytoju sugebantis sužaisti sėkmingą teksto partiją pačiais neįmantriausiais rimais, veik „virtuviniais apmąstymais“. Tačiau ne nuodėmė suabejoti knygos „ilgaamžiškumu“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų