- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
XVI a. labai mažai valstybių Europoje buvo parengusios savo išsamius statutus, apie Algimanto Mackaus vardo leidykloje Čikagoje išleistą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos 1529 m. Statutą“ „Amerikos balso“ žurnalistui Broniui Kemešiui pasakojo teisininkas Aleksandras Plateris. „Čia mes turime konstitucinę teisę, turime ir baudžiamąją, ir civilinę, ir šeimos, ir procesinę. Nuo valstybės gynimo iki bičių auginimo – viskas yra įtraukta į tą Statutą“, – sakė jis.
Tokių teisynų, A. Platerio teigimu, tuo metu neturėjo netgi didžiosios valstybės: „Vokietija buvo subirusi į daug atskirų valstybių. Prancūzijoje veikė romėnų teisė. Anglai turėjo savo precedentinę teisę, kuri išsivystė į dabartinę „common law“. Taigi sunku surasti valstybę, kuri būtų turėjusi tada išleistą statutą.“
Kada buvo įrašytas šis pokalbis, nežinoma.
– Ar Jonė Deveikė vertė šį Statutą iš originalios jo kalbos, ar iš kokių tolesnių pataisytų laidų?
– Jonė Deveikė neturėjo, kiek žinau, jokio seno rankraščio ir naudojo profesoriaus Jablonskio redaguotą Lietuvos Statuto tekstą, kuris buvo išleistas prieš „desėtką“ metų Minske. Deveikė gyveno Paryžiuje ir turėjo progos dirbti teisės istorijoje. Ji yra parašiusi straipsnių ir kitų panašių dalykų. Ir ji tą Statutą išvertė. Sirgdama vertė. Prieš jos mirtį visas vertimas dar nebuvo iki galo išlygintas. Tada jos testamento vykdytojas dailininkas Žibuntas Mikšys kreipėsi į mane prašydamas talkos. Aš, aišku, mielai sutikau jam padėti.
– Ar Jums teko daug prisidėti redakciniu darbu baigiant ar lyginant paruoštą vertimą?
– Priklauso nuo straipsnių. Kai kur reikėjo šiek tiek aiškiau stengtis padaryti ar kalbą palyginti ir pan. Nors grynai kalbos atžvilgiu visą vertimą ir kitas knygos dalis peržiūrėjo mūsų kalbininkas daktaras Jonikas.
– Kaip žinome, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos 1529 m. Statutas nebuvo pirmasis Lietuvos Kunigaikštijos teisynas. Gal, daktare, primintumėte apie ankstesnius teisynus, kurie buvo prieš šį Statutą?
– Lietuvoje buvo įvairių teisės šaltinių. Buvo papročiai ar teismų sprendimai, kurie įvairavo tarp įvairių valstybės dalių. Buvo privilegijos luomams, tautybėms, miestams. Magdeburgo teisė buvo miestuose. Ir jau XV šimtmečio gale kaskart vis labiau pasigirsdavo balsų, reikalaujančių rašytų įstatymų, kurie būtų lygiai visiems privalomi ir kurių turėtų teisėjai laikytis darydami sprendimus. Baudžiamoji teisė buvo surašyta dar didžiojo kunigaikščio Kazimiero laikais į Kazimiero teisynu vadinamą teisinį aktą. Tas teisynas buvo vėliau panaudotas ir Statuto baudžiamosios teisės nuostatams.
– O kaip Jūs, kaip teisininkas, vertintumėte šį Lietuvos Statutą, kaip teisinį įnašą į bendrąją pasaulio teisės literatūrą?
– Pasakyčiau, kad anais laikais labai mažai valstybių Europoje buvo parengusios savo pilnus statutus. Čia mes turime konstitucinę teisę, turime ir baudžiamąją, ir civilinę, ir šeimos, ir procesinę. Nuo valstybės gynimo iki bičių auginimo – viskas yra įtraukta į tą statutą. Taigi tokių teisynų XVI a. Europoje buvo labai mažai.
– Galėtumėte palyginti, pavyzdžiui, su tuometinių kitų didžiųjų valstybių teisynais?
– Didžiosios valstybės retai kuri tada turėjo. Vokietija buvo subirusi į daug atskirų valstybių. Prancūzijoje veikė romėnų teisė. Anglai turėjo savo precedentinę teisę, kuri išsivystė į dabartinę „common law“. Taigi sunku surasti valstybę, kuri būtų turėjusi tada išleistą statutą.
– Ar galėtumėte pasakyti, kurios valstybės teisinė įtaka labiausiai pasireiškia ar atsispindi Lietuvos Kunigaikštijos Statute?
– Yra vienas įdomus dalykas, kad paprastai mokslininkas, kuris studijuoja Statutą, stengiasi priskirti tuos nuostatus savo tautai. Anot lenkų, čia yra daugiausia lenkiška teisė. Anot rusų – daugiausia rusiška teisė. Yra ukrainiečių ir čekų istorikų, kurie iškelia savo tautos įnašą. Tai parodo, kad tie žmonės, kad ir kitataučiai, kurie yra susipažinę su Lietuvos Statutu, labai jį vertina ir stengiasi pagal išgales priskirti visai ar dalinai savo tautai.
– Ar būtų galima objektyviai pasakyti, kad tai buvo vienas iš didžiųjų bandymų tvarkyti Lietuvos gyvenimą teisinės santvarkos principais?
– Aš manau. Ypač turint galvoje, kad nebuvo pasitenkinta tuo vienu bandymu. Statutas buvo dar dukart perredaguotas. Tik trečia redakcija galų gale patenkino visuomenę – 1588 m. redakcija. Taigi čia buvo daug dešimtmečių užtrukęs teisinis darbas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtmečio Dainų šventė iš Kauno persikelia į Vilnių
Sekmadienio vidurdienį S. Daukanto aikštėje bus pakelta Dainų šventės vėliava, Rotušės aikštėje vyks pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. ...
-
Choro dirigentei D. Beinarytei už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui įteiktas garbės ženklas27
Šeštadienį Kauno Dainų slėnyje ypatingu Dainų dienos renginiu „Miškais kalnai žaliuoja“ atidarytas šimtmetį mininčios Dainų šventės „Kur giria žaliuoja“ koncertų ciklas. Jo metu Kauno techno...
-
Kaune nugriaudėjo šimtoji Dainų šventė: užplūstančios emocijos niekam neprilygsta44
Erdvusis Dainų slėnis ir jo prieigos buvo sausakimšos dar gerokai iki prasidedant šimtmetį mininčiai Dainų šventei. Kalbinti žmonės sutartinai teigė, labai laukė šio renginio. ...
-
Šimtmečio šventė: minios žmonių traukia į Dainų slėnį13
Šeštadienį Kaune prasideda šimtmečio Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. ...
-
Kaune prasideda jubiliejinė šimtmečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“13
Šeštadienį Kaune prasidės 100 metų jubiliejų mininti Lietuvos dainų šventė. ...
-
Prasidėjo Klaipėdos pilies džiazo festivalis: scenoje – ir svečiai iš užsienio
Klaipėdos pilies džiazo festivalis 30 kartą kviečia klausyti geriausių džiazo virtuozų iš viso pasaulio. ...
-
„Mariupolis – nepalaužiamas“: kovos ir laisvės potėpiai
„Mariupolis – nepalaužiamas“ – daugiau nei dažai ant drobės. Darbai kalba apie meilę laisvei, kurios neatima nei bombų sprogimai, nei sugriauti namai, ir apie drąsą kovoti už tai, kas brangiausia. ...
-
„Operetė Kauno pilyje“: Japonijos spalvos, „Madam Baterflai“ ir legendinė italų opera5
Kasmet vidurvasarį Nemuno ir Neries santakoje įsikuria festivalis „Operetė Kauno pilyje“, kviečiantis kauniečius ir miesto svečius į spalvingą muzikos šventę, jau tapusią tradiciniu miesto muzikinio gyvenimo akcentu. Čia skamba ...
-
Abiturientas T. Valiūnas pristato savo pirmąjį detektyvą: jau dabar vadinamas lietuviška sensacija
Knygą parašyti Tomas Valiūnas troško nuo vaikystės. Ne tik troško, vis pamėgindavo, tačiau baigti nepavykdavo. Baigęs dešimtąją Pranciškonių gimnazijos Kretingoje klasę vaikinas užsispyrė išsiaiškint...
-
Pirmoji Hario Poterio vizualizacija aukcione parduota už beveik 2 mln. dolerių
J. K. Rowling knygos „Haris Poteris ir filosofinis akmuo“ pirmajam leidimui skirtas piešinys parduotas už daugiau nei tris kartus didesnę sumą, nei tikėtasi. Akvarelės iliustracijos originalas tapo brangiausiu kada nors parduotu Hario P...