Teatro scenoje – žemiškos svajonės, aistros ir realybė

  • Teksto dydis:

Rudeninę kelionę tęsiantis "Lietuvos teatrų pavasaris" kitą savaitę pakvies stabtelėti ties dviem visiškai skirtingais projektais. Drąsiu spektakliu apie idealų konfrontaciją su realybe ir subtilios estetikos šokio spektakliu "Ana Karenina".

Svajonės prieš darbus

"Paprašykite kiekvieną keleivį papasakoti savo gyvenimo istoriją, ir jei atsiras bent vienas, kuris nebūtų dažnai keikęs savo gyvenimo ar kuris sau nebūtų nuolat kartojęs esąs nelaimingiausias žmogus, meskite mane žemyn galva į jūrą!" – ši citata – iš Gildo Aleksos režisuoto spektaklio "Kandidas, arba Optimizmo mirtis". "Teatrono" ir Kauno miesto kamerinio teatro pristatomas scenos projektas palies jaunosios kartos ambicijų, idealizmo ir jaunatviško maksimalizmo skaudų susidūrimą su realybe, kurioje pragyvenimas, išgyvenimas ir sugyvenimas atima svajonių įgyvendinimo laiką, o vėliau – ir norą.

Optimistiškai auklėti būti ypatingais, užkariauti pasaulį ir siekti savo svajonių, nes viskas įmanoma, realioje gyvenimo rinkoje atrandame, kad tenka daryti darbus, o ne svajones, pasaulyje išgyventi, o ne jį taisyti.

Spektaklis atsispiria nuo vieno iš Apšvietos epochos filosofų Voltaire'o kūrinio, tačiau jis netampa jo medžiaga. G.Aleksa sako, kad, perskaičius Voltaire'o filosofinę apysaką, tampa aišku, jog, visų pirma, tai satyra apie mums pažįstamą jausmą: žadėjo, kad bus gerai, užaugome ir nėra.

"Voltaire'o ciniškas pasaulio vaizdavimas ir gana žiaurus bei smurtiškas humoras pasirodė pažįstami. Tuomet pastebėjome, kad šis kūrinys yra kaip XVIII a. feisbuko siena – Voltaire'ui tiesiog nepatiko Gottfriedo Wilhelmo Leibnizo pažiūros, tad jis jas išjuokė kūrinyje, į kurį sudėjo visus savo laikmečio pažįstamus draugus ir priešus, vaizduodamas juos atitinkamai gerai arba blogai", – sakė režisierius. Be to, kiekvienas veikėjas atstovauja kitam tuo metu egzistavusiam filosofiniam judėjimui, tad knygoje nei psichologinių veikėjų portretų, nei siužeto geriau neieškoti.

Pastatyme "Teatrono" trupė mėgina Kandido nepasiduodančiomis akimis pažvelgti į šias skaudžias temas per komiškumo prizmę. "Jame daug keistų žmonių su savotiškomis pasaulėžiūromis, kovomis ir pasisakymais. Originalaus teksto liko labai mažai, bet jame galima rasti tiesioginių Zygmunto Baumano, Slavojaus Žižeko, Johno Maxwello Coetzee citatų, mūsų improvizuotų ir bendrai sukurtų tekstų", – pasakojo G.Aleksa.

Spektaklyje vaidina Arnas Ašmonas, Renida Baltrušaitytė, Matas Dirginčius, Milda Naudžiūnaitė, Milda Jonaitytė, Karolis Kasperavičius.

Azarto verpetuose

20 metų̨ jubiliejų̨ švenč̌iantis Anželikos Cholinos šokio teatras ištikimiausius savo gerbėjus kvieč̌ia į naujausią spektaklį "Pikų dama", sukurtą Alekdsandro Puš̌kino apsakymo motyvais.

"Pikų dama" – tai paslaptingiausias ir mistiškiausias garsiojo rusų klasiko kūrinys. Originalūs režisūriniai sprendimai ir kupina emocijų šokio kalba, suteikia A.Cholinos spektaklio traktuotei dar daugiau dramatizmo ir įtampos.

Netikros viltys, mintys apie lengvą sėkmę, asmeninės laimės troškulys, sutirštinant atsitiktinumo vaidmenį žaidime ir juo pasikliaujant – ištisoms kartoms azartinius žaidimus pavertė pavojingiausiu užsiėmimu. "Aistra lošimams yra pati stipriausia iš aistrų", – sakė A.Puškinas, sudomintas istorijos apie XVIII a. antroje pusėje Paryžiuje gyvenusią Rusijos Venerą, grafienę Nataliją Golyciną, beviltiškai prasilošusią, žaidžiant "Faraoną", ir pagalbos ieškojusią pas savo meilužį grafą Saintą-Germainą.

Manoma, kad šiuo pseudonimu slėpėsi asmuo, stovėjęs prie hipnotizmo ištakų ir kuris buvo pagrindinė okultinio pogrindžio figūra. Grafas nedavė N.Golycinai pinigų, tačiau atskleidė jai trijų kortų paslaptį ir ši sėkmingai žaidė toliau. Vėliau grafienė atskleidė šią paslaptį prasilošusiam anūkui, kuris pakartojo jos patirtį.

Skambant Piotro Čaikovskio, Sergejaus Rachmaninovo ir Sergejaus Prokofjevo muzikai spektaklyje išradingai kuriami A.Puškino kūrinio personažų likimai, o Sainto-Germano istorija žiūrovams atsiskleidžia visai netikėtu rakursu – Pikų dama tampa ne tik lemtinga korta jo likime. Jis įtiki, kad, iš senosios grafienės sužinojęs trijų kortų paslaptį, atvers neribotos sėkmės ir laimės klodus. Tai jam padės užsitikrinti statusą visuomenėje, pakilti karjeros laiptais ir taip sulaukti trokštamo mylimos moters dėmesio. Grafienė – mistinis spektaklio personažas. Ji – ir Sainto-Germano auka, ir ta jėga, su kuria jis žaidžia, pradžioje kurdamas žaidimo strategiją, o pabaigoje tapdamas savo paties sukurto žaidimo auka.

Spektaklyje šoka Jonas Laucius, Beata Molytė, Olesia Šaitanova, Rokas Spalinskas, Sanda Lavrenovaitė ir ACH teatro artistai.


Kas? spektaklis "Kandidas, arba Optimizmo mirtis".

Kur? Kauno kameriniame teatre.

Kada? Rugsėjo 30 d. 18 val.

 

Kas? šokio spektaklis "PIKŲ DAMA".

Kur? Girstučio kultūros centre.

Kada? Spalio 1 d. 19 val.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių