JUBILIEJINIS VAKARAS

“Teatrinis koliažas” su aktore Nijole Narijauskaite

Neįprasta, šventinė šiemet Dramos teatro sezono pabaiga. Ją rytoj 18 valandą vainikuos aktorės Nijolės Narijauskaitės jubiliejinis vakaras “Teatrinis koliažas”.

Jubiliejinį vakarą pradės... legendinis teatro spektaklis “Dramblys”. Teatro didžiojoje scenoje žiūrovai pamatys šios A.Kopkovo satyrinės komedijos fragmentą, kuriame kartu su Jubiliate vaidins ir scenos partneriai. Jubiliejinio vakaro programą tęs kitų jau dabartinių laikų aktorės vaidmenų koliažas. Ankstesnieji, tarp jų jau istoriniai aktorės vaidmenys atgis vaizdo įrašuose, skaidrėse, nuotraukose. Jubiliatė ne tik vaidins. Į “Teatrinį koliažą” įtraukta dar kai kas...

Aktorystės prologas

Šie metai aktorei Nijolei Narijauskaitei jubiliejiniai ne tik amžiaus atžvilgiu. Šiemet sukanka keturiasdešimt metų, kai aktorė vaidina uostamiesčio Dramos teatro scenoje. Bet ne čia buvo sukurti pirmieji vaidmenys.

Kur ji, kelio į sceną pati pradžia, kur jos prologas?

Dažniausiai aktoryste užsikrečiama dar mokykloje. Kaune gimusios Nijolės pirmieji žingsniai dar netikroje scenoje žengti Šėtos vidurinėje mokykloje, netoli Kėdainių, į kuriuos karo metais persikėlė Narijauskų šeima. Mokyklos dramos būrelyje, be kita ko, vaidino A.Ostrovskio “Bekraitę”. Buvo įkalbinėjama tapti aktore, ir niekuo kitu.

Tik štai, baigiant vidurinę, būta meilės kitkam. Daug kam gabų mokinį kiekvienas mokytojas “tempia” į savo pusę. Literatūrą dėsčiusi mokytoja G.Martinėnaitė, Nijolės žodžiais, įskiepijusi didžiulę meilę literatūrai, sugebėjo įtikinti, jog reikia stoti į Vilniaus pedagoginį institutą studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. Nijolė taip ir padarė. Bet po mėnesio studijų įsikišo pati lemtis.

Vingis į Marijampolę

Vilniuje, Valstybinėje konservatorijoje 1952 metais buvo įkurta aktoriaus meistriškumo katedra, paskelbti stojamieji egzaminai į pirmąją Lietuvoje profesionalių aktorių laidą. Po stojamųjų Nijolė, ką tik pradėjusi krimsti lituanistikos mokslus, jau - Konservatorijos studentė. Pirmojoje aktorių laidoje buvo ir Bronius Gražys, tuomet dar tik būsimas Nijolės gyvenimo ir kūrybos bendražygis.

Pirmąjį aktorių atžalyną Konservatorijoje brandino kurso vadovai J.Kavaliauskas ir A.Poliakovas, dėstė kiti žymūs to meto aktoriai. Gal pirmąją Lietuvoje aukštuosius mokslus baigusią aktorių laidą vertėjo palikti sostinėje? Kur ten! 1956 metais Marijampolėje (buv. Kapsuke) atidaromas Dramos teatras. Štai ten visą kursą ir paskyrė.

Galite įsivaizduoti, kaip tais laikais atrodė Marijampolės miestelis. Tiesa, jų ten laukė. Laukė režisierius S.Čaikauskas, laukė visas miestelis, net gyvenamasis namas specialiai jiems, aktoriams, buvo pastatytas.

Svajonės nesubliūško

Atsidūrus provincijoje didžios svajonės dažnai subliūkšta. Gal kam ir subliūško, bet ne Nijolei. Jaunystė ir pašėlęs entuziazmas palaikė kūrybinę dvasią. Ten ir gimė pirmieji vaidmenys. Per šešerius teatro gyvenimo metus Nijolės kūrybinis kraitis buvo išaugęs iki dvidešimties vaidmenų. Tačiau ten ne tik kūrybos pradžia.

Marijampolėje Nijolė Narijauskaitė ir Bronius Gražys sukūrė šeimą. Kai 1962 metų pabaigoje uždarė tenykštį teatrą, buvo graudu atsisveikinti su pirmuoju savarankiško gyvenimo ir kūrybos uostu. Laukė Klaipėda. Tolimas, nepažįstamas, nenuspėjamos ateities uostas.

Naujame uoste

Visas marijampolietiško teatro trupės branduolys 1963 metų pradžioje persikraustė į Klaipėdą. Visiems kartu buvo lengviau priprasti prie naujų gyvenimo sąlygų.

Juolab kad netrukus teatro vyriausiuoju režisieriumi buvo paskirtas režisūros mokslus GITIS’e baigęs Povilas Gaidys, atsikėlusiųjų bendramokslis, prieš režisūrą studijavęs toje pačioje Vilniaus konservatorijoje, o Marijampolės teatre jo uždarymo metais pastatęs savo priešdiplominį spektaklį.

Greičiau prisitaikyti prie nepažįstamos scenos savotiškai padėjo kai kurie čia atnaujinti marijampolietiško periodo spektakliai, kuriuose vaidino ir Nijolė.

Pirmųjų Klaipėdoje mėnesių rūpesčius Nijolei ir Broniui nustelbė sūnaus Audriaus gimimas. Beje, užaugęs Audrius pasirinko tėvelio širdžiai mielą kitą mūzą - dailę. Nijolės ir Broniaus atžala dabar jau keturiasdešimtmetis, žinomas tapytojas, gyvenantis Vilniuje.

Šildo širdį

Klaipėdos scenoje Nijolė sulaukė tokių vaidmenų, kurie iki šiol šildo širdį. Anelija (Vaižganto “Nebylys”), Barbora Radvilaitė to paties pavadinimo J.Grušo dramoje, Elmira (Moljero “Tartiufas”), Janikė (Žemaitės “Petras Kurmelis”), Katrė (Žemaitės “Marti”)...

Aktorės visos kūrybos perlas - Barbora Radvilaitė, šalia jos - Anelija, Elmira sukurtos spektakliuose, kuriuos pastatė anais laikais aukštuosius režisūros kursus baigęs Bronius Gražys. Neįmanoma išvardinti visų ryškiausių Nijolės vaidmenų. Tarp jų - Lidija (A.Ostrovskio “Pasiutę pinigai”), Magužė (K.Donelaičio “Metai”), Vasilisa Karpovna (M.Gorkio “Dugne”), jau dabartinių laikų Mis Gliuk (T.Viljamso “Gražus sekmadienis piknikui”), Motina (Ž.Anujo “Romeo ir Žaneta”), Bina (V.Asovskio, L.M.Zaikausko “Dangaus krantas”), Parkersberg (T.Vailderio “Naktinio traukinio vagonas “Hajavata”)...

Šių laikų vaidmenys patvirtina ankstesnį laikų “įtarimą”, jog Nijolė turi galingą charakterinės aktorės užtaisą, nors ilgą laiką jos kūryboje vyravo lyriniai vaidmenys.

Iš meilės literatūrai

Gavusi vaidmenį aktorė gilinasi į pjesės autoriaus kūrybą, jeigu personažas istorinis - perverčia daugybę knygų, iliustracijų. Kur bebūdama ieško savo personažui tinkamo charakterinio judesio, stebi reakciją, mimiką. O lankytis tenka daug kur.

Nijolę galime vadinti tikrų tikriausia nacionalinės prozos ir poezijos propaguotoja. Ko tik ji nėra skaičiusi per kelis dešimtmečius įvairiuose renginiuose, literatūros vakaruose!..

Į pačią žmogaus širdį iš aktorės lūpų prabyla K.Donelaitis, Maironis, V.Kudirka, Just. Marcinkevičius, P.Širvys, B.Brazdžionis, A.Miškinis, K.Inčiūra... Visus sunku suminėti. Kiek kartų per daugybę metų viešumoje yra skaičiusi Klaipėdos krašto prozininkų, poetų kūrinius, nesuskaičiuotų ir pati aktorė.

Skaitovu tampama ne iš pareigos, o iš meilės literatūrai. Iš ypatingos meilės, kuri Nijolei buvo įskiepyta dar mokykliniais laikais. Ir pati tą meilę perduoda kitiems kaip skaitovė, o anksčiau, daugiau nei du dešimtmečius, ir kaip buvusių Klaipėdos fakultetų, paskui - Klaipėdos universiteto Menų fakulteto scenos kalbos dėstytoja.

Yra kuo džiaugtis

Kadaise buvęs nepažįstamas, nenuspėjamo ateities gyvenimo uostas jau seniai savas. Kas tada, dar tik kraustantis čionai, galėjo pasakyti, jog pajūrio kraštas ir tais laikais vienintelis to krašto kultūros švyturys Dramos teatras taps toks mielas, su niekuo nesulyginamas, į nieką neiškeičiamas.

Žinia, ne viskas, apie ką svajota, išsipildė. Ir vis tiek čia, teatro šeimoje, patirtas geriausias gyvenimo ir kūrybos laikas. Scenoje išgyvenusi daugiau nei šimtą likimų, aktorė Nijolė Narijauskaitė galėtų ramia širdimi pasakyti, jog galima džiaugtis tuo, kas padaryta, kas talentu žmonėms dovanota. Verta džiaugtis.

O širdis, ir garbaus amžiaus sulaukusi, vis nerimsta, kaip tais entuziazmo sklidinais jaunystės laikais. Tegu nerimsta. Tai ženklas, kad jubiliejinio amžiaus sulaukusiai aktorei gyvenimo geismas tebėra pavydėtinai stiprus. Gyvenimo ir kūrybos geismas... Tegu jo niekas nenumaldo.