Prieš 35 metus, praėjus vos kelioms dienoms po Nepriklausomybės atkūrimo, žiūrovai stebėjo pirmąjį laisvos Lietuvos spektaklį – „Ten būti čia“. Tai buvo pirmasis Oskaro Koršunovo teatro kūrinys, kurį jis pastatė dar būdamas studentas.

„To pirmo mano spektaklio yra toks tekstas: „Kas galėtų pakeisti įvykių eigą ne tik Žemėje, bet ir kituose pasauliuose?“ Atsakymas – pelytė. Tas spektaklis pakeitė visą mano gyvenimą ir tapo ta pelyte“, – kalbėjo teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

LNK stop kadras

Spektaklis aukštyn kojomis apvertė ir šalies teatro kultūrą – tapo naujai atgimstančios valstybės simboliu. O kai sulaukė tarptautinio pripažinimo, daliai žiūrovų salėse nebeliko laisvų kėdžių, todėl kai kurie jį stebėjo stovėdami.

„Jaunimo teatre buvo moratoriumas – jis nerodė jokių spektaklių, o pas mus nebuvo įmanoma patekti. Žiūrovai tiesiog kabojo ant lubų“, – prisiminė O. Koršunovas.

Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis prisiminė, kad teatro bendruomenei tai buvo sudėtingas laikotarpis – dauguma salių tada buvo tuščios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turbūt tai buvo patys sunkiausi laikai ne tik teatre, bet ir mūsų jaunoje valstybėje. O dabar tiek visa valstybė, tiek jos žmonės išgyvena savo geriausius laikus. Tai neaplenkia ir teatro“, – teigė Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis.

Šiandien didžiuosiuose šalies teatruose dėl bilietų tenka pakovoti. Paskelbus apie naują spektaklį, operą ar baletą, geriausios vietos salėse rezervuojamos akimirksniu.

„Mūsų teatras tikrai išgyvena aukso amžių – kiekvieną vakarą salė būna sausakimša“, – džiaugėsi Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo pavaduotojas Audrius Kundrotas.

A. Kundrotas pasakojo, kad didžiausi užsienio teatrai negali patikėti, jog tokios mažos šalies – Lietuvos – nacionaliniame operos ir baleto teatre per metus apsilanko tiek daug žiūrovų.

„Teatro užpildymas yra labai didelis – vidutiniškai 98 proc. Ne daug pasaulio ar Europos teatrų gali pasigirti tokiu pasiekimu“, – sakė jis.

Į daugumą spektaklių bilietus tenka pirkti prieš kelis mėnesius, o į populiariausius – dar prieš pusmetį.

„Išvarymas“ nepralenkiamas – birželio mėnesį bus rodomi keturi spektakliai, o bilietų į juos jau beveik nelikę“, – kalbėjo M. Budraitis.

Aukso amžių išgyvena ne tik sostinės teatrai. Į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą žiūrovai iš aplinkinių miestų atvyksta net užsakytais autobusais.

Teatras yra kaip sportas – jame daug lemia ir sėkmė. Sėkmingi aktoriai bei režisieriai pragyvena iš savo veiklos.

„Man labai patinka, kai paskelbiame apie bilietų pardavimą ir po dviejų dienų girdžiu, kad į „Salą“ beveik visų bilietų jau nebėra“, – džiaugėsi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus.

Bilietų kainos kyla – brangiausi bilietai į spektaklį kainuoja apie 150 eurų. Kartu didėja ir aktorių bei režisierių atlyginimai. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre aktoriai vidutiniškai uždirba apie 1,1 tūkst. eurų „į rankas“. Be to, už kiekvieną suvaidintą spektaklį jie gauna papildomą atlygį – nuo 40 iki 80 eurų, priklausomai nuo vaidmens. Panašūs atlyginimai vyrauja visuose didžiuosiuose šalies teatruose.

O. Koršunovas pabrėžė, kad norint ir dirbant teatre jau galima užsidirbti.

„Kas yra atsidavęs – pragyvena. Teatras yra kaip sportas – jame daug lemia ir sėkmė. Sėkmingi aktoriai bei režisieriai pragyvena iš savo veiklos“, – teigė jis.

Anot O. Koršunovo, teatrams svarbus ir valstybės indėlis – jis tikisi, kad net ir sunkiausiais laikotarpiais teatras Lietuvoje nebus pamirštas.