- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugsėjo 28–spalio 6 d. vyksiančiame Tarptautiniame kino festivalyje „Beast“ visų akys kryps į Lietuvą. Trečius metus Porto mieste Portugalijoje vyksiančiame festivalyje, kurio tikslas pristatyti Rytų ir Baltijos Europos šalių regiono kiną, šiais metais pagrindinė šalis-partnerė yra Lietuva, todėl festivalio programoje lauks pažintys su šiuolaikiniu ir paveldo Lietuvos kinu. Iš viso bus parodyti net 24 lietuviški filmai, pristatomi svarbūs kino kūrėjai, rodomos retrospektyvos, vyks Lietuvos kinui dedikuota meno paroda, su žiūrovais susitiks autoriai.
Tarptautiniame kino festivalyje „Beast“ kasmet yra pristatoma daugiau nei dvidešimt šalių – nuo Baltijos iki Balkanų, tačiau kaskart renginio metu didžiausias dėmesys skiriamas tik vienai jų. Šiemet ši galimybė atiteko Lietuvai. Įvairialypė festivalio programa sieks užčiuopti filmus, jungiančius mūsų praeitį, dabartį ir naująją kino kartą.
Festivalį „Beast“ atidarys Marijos Kavtaradzės darbas „Išgyventi vasarą“, kuris pernai debiutavo Toronto kino festivalyje. „Director Focus“ programoje bus galima atidžiau susipažinti su Aistės Žegulytės kūryba. Programoje bus pristatyti ir naujausi A. Žegulytės darbai („Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus“, 2018 m.), ir ankstyvųjų trumpametražių filmų retrospektyva: „Tapatumai“ (2013 m.), „Nikodemas“ (2012 m.), „Turėti ar būti“ (2011 m.), „Vita“ (2010 m.).
Specialaus dėmesio sulauks lietuvių kilmės menininkas, avangardinio kino krikštatėvis Jonas Mekas. Festivalyje bus pristatoma jo filmų retrospektyva. Šioje programoje bus parodyti trys menininko filmai, atskleisiantys kinematografinę jo gyvenimo kelionę nuo 1960-ųjų iki šio amžiaus: „Voldenas“ (1968 m.), „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972 m.) ir „Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ (2012 m.).
„Festival Visit“ programoje, kuri pristato vieną pasirinktos šalies festivalių – pažintis su Lietuvos festivaliu „Baltijos banga“, kuriame rodomi tik Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos, vaidybiniai, dokumentiniai, trumpametražiai filmai. Pristatydami festivalį programos kuratoriai žiūrovams parodys Marijos Kavtaradzės trumpametražį filmą „Man dvim keli“ (2014 m.), Igno Miškino „Lengvai ir saldžiai“ (2004 m.), Giedrės Beinoriūtės „Troleibusų miestą“ (2002 m.), Lauryno Bareišos „Pirtį“ (2017 m.), Gabrielės Urbonaitės „Paskutinį skambutį“ (2018 m.).
Į Lietuvos praeitį per kiną pažvelgs programa, kurioje bus rodomas ilgametražis vaidybinis Arūno Žebriūno filmas „Riešutų duona“ (1978 m.) ir keturi dviejų laikotarpių trumpametražiai dokumentiniai darbai: Algimanto Maceinos „Juoda dėžė“ (1994 m.), Deimanto Narkevičiaus Europa 54° 54′ – 25° 19′“ (1997 m.), Henriko Šablevičiaus „Pabuvam savam lauki“ (1988 m.) ir Edmundo Zubavičiaus „Mums nebaisūs jokie priešai“ (1978 m.).
„Beast“ festivalio programoje „Highlight“ lauks pažintis su režisieriumi Arūnu Mateliu. Jį reprezentuos dokumentinis filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (2018 m.). Šis filmas pernai buvo išrinktas Lietuvos pretendentu siekti „Oskaro“ apdovanojimo geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. Sėkmingai įveikęs „Oskarų“ kvalifikaciją, filmas gavo galimybę varžytis ir dėl geriausio dokumentinio filmo nominacijos. Tai buvo pirmas kartas, kai lietuviškas filmas varžėsi „Oskarų“ dokumentinių filmų kategorijoje.
Festivalio metu bus pažvelgta ir į naujas formas kinui suteikiantį virtualios realybės formatą. „VR Corner“ programoje bus pristatytas Andriaus Lekavičiaus virtualios realybės filmas „Laisvės kodas 13“ (2018 m.) bei Kristinos Buožytės „Angelų takais“ (2018 m.).
Konkursinėje „East Wave“ programoje, kurioje pristatomi trumpi vaidybiniai filmai sukurti per pastaruosius dvejus metus, varžysis Jorės Janavičiūtės trumpametražis darbas „Kur dingsta daiktai, kur dingsta žmonės“ (2017 m.).
Festivalio metu bus atidaryta Eglės Plytnikaitės, Laimės Kiškūnės ir Viktorijos Lukševičiūtės paroda „Šiuolaikiniai ritualai“ („Contemporary Rituals“). Ekspoziciją sudarančios aštuonios iliustracijos atskleis skirtingų metų laikų ritualus, nuolat besikeičiančioje Lietuvos gamtoje.
Lietuva festivalyje „Beast“ pristatoma bendradarbiaujant su Lietuvos kinematografijos sąjunga ir remiant Lietuvos kino centrui.
Lietuviški filmai „Beast“ festivalyje:
„Išgyventi vasarą“ (rež. Marija Kavtaradzė, 2018 m.);
„Animus Animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus“ (rež. Aistė Žegulytė, 2018 m.);
„Vita“ (rež. Aistė Žegulytė, 2010 m.);
„Turėti ar būti“ (rež. Aistė Žegulytė, 2011 m.);
„Nidai“ (rež. Aistė Žegulytė, 2011 m.);
„Nikodemas“ (rež. Aistė Žegulytė, 2012 m.);
„Tapatumai“ (rež. Aistė Žegulytė, 2014 m.);
„Voldenas“ (rež. Jonas Mekas, 1968 m.);
„Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (rež. Jonas Mekas, 1972 m.);
„Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“ (rež. Jonas Mekas, 2012 m.);
„Man dvim keli“ (dir. Marija Kavtaradzė, 2014 m.);
„Paskutinis skambutis“ (rež. Gabrielė Urbonaitė, 2018 m.);
„Pirtis“ (rež. Laurynas Bareiša, 2017 m.);
„Lengvai ir saldžiai“ (rež. Ignas Miškinis, 2004 m.);
„Troleibusų miestas“ (rež. Giedrė Beinoriūtė, 2002 m.);
„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis, 2018 m.);
„Angelų takais“ (rež. Kristina Buožytė, 2018 m.);
„Laisvės kodas 13“ (rež. Andrius Lekavičius, 2018 m.);
„Mums nebaisūs jokie priešai“ (rež. Edmunadas Zubavičius, 1978 m.);
„Pabuvam savam laiki“ (rež. Henrikas Šablevičius, 1988 m.);
„Europa 54°54′– 25°19′“ (rež. Deimantas Narkevičius, 1997 m.);
„Juoda dėžė“ (rež. Algimantas Maceina, 1994 m.);
„Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1978 m.);
„Kur dingsta daiktai, kur dingsta žmonės“ (dir. Jorė Janavičiūtė, 2017 m.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...