- Laisvė Radzevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šviesų menininkas A. Buinauskas: su objektais turi susigyventi
-
Impulsas: „Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo“, – atskleidžia šviesų menininkas A. Buinauskas.
-
Impulsas: „Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo“, – atskleidžia šviesų menininkas A. Buinauskas.
-
Impulsas: „Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo“, – atskleidžia šviesų menininkas A. Buinauskas.
-
Kontrastas: Kauno valstybinio muzikinio teatro fasadas A.Buinausko pastangomis tapo įspūdingu paveikslu vakaro fone.
-
Efektinga: Prisikėlimo bažnyčios fasadą ir vidų menininkas papuošė šviesų instaliacijomis, o Kauno valstybinio choro pasirodymą lydėjo jo šviesų šou.
-
Efektinga: Prisikėlimo bažnyčios fasadą ir vidų menininkas papuošė šviesų instaliacijomis, o Kauno valstybinio choro pasirodymą lydėjo jo šviesų šou.
-
Efektinga: Prisikėlimo bažnyčios fasadą ir vidų menininkas papuošė šviesų instaliacijomis, o Kauno valstybinio choro pasirodymą lydėjo jo šviesų šou.
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
-
Sakralu: A.Buinauskas šviesomis apgaubė daugybę Lietuvos bažnyčių – Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės ir Vilniaus Šv.Juozapo bažnyčias.
-
Sakralu: A.Buinauskas šviesomis apgaubė daugybę Lietuvos bažnyčių – Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės ir Vilniaus Šv.Juozapo bažnyčias.
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
„Be šviesos bus tik tamsa. Šviesa keičia pasaulį – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – sako šviesų menininkas Arvydas Buinauskas. Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką menininkas pavertė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ švyturiu, nušviečiančiu kelią į įdomiausias ir kultūros pilnas miesto vietas.
„Kaunas yra labai įvairus ir labai spalvingas miestas – ir savo istorija, ir architektūra, ir gamta. Sunku būtų jam parinkti vieną spalvą, norėčiau šį miestą spalvinti įvairiausiais atspalviais, išryškinti, kas paslėpta ir kas gražu“, – šypsodamasis į klausimą apie Kauno spalvas atsako Arvydas.
Be šio šviesų menininko kūrybos būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos popscenos grandų pasirodymus ir koncertus. A. Buinausko šviesų žaidimai scenoje lydėjo Justiną Jarutį, Gytį Paškevičių, „Radistus“, Jazzu, „Antį“, „Okean Elzy“, „Scooter“ ir daugybę kitų. Paklaustas, kokių reikalavimų jis yra išgirdęs iš atlikėjų, Arvydas šypsosi: „Kad būtų gražu!“
Tiesą sakant, kitaip jis nė nemoka. „Kūryba man yra suvokimas, kad gyvenu. Kurdamas esu gyvas, ir viena iš kūrybos apraiškų yra šviesa“, – sako jis ir priduria neabejojantis, kad kurti grožį yra menas. Ir visai nesvarbu, kokią priemonę renkiesi. „Manoji – šviesa“, – tvirtai ištaria.
Menų mokykloje tapybos, skulptūros ir kompozicijos pagrindus gavęs, visa tai, ko išmoko, Arvydas pritaikė pramogų pasauliui. Sako pats nepajutęs, kaip šviesos menas jį įtraukė ir nardino vis gilyn. Žaisdamas šviesomis scenoje, kurioje pasirodo atlikėjas, jis stengiasi perteikti jo išgyvenimus, emocijas ir įprasminti žinią, kurią šis nori perduoti savo klausytojams.
Šviesti architektūros ar gamtos objektus – kas kita, bet ne mažiau įdomu: „Su objektais turi susigyventi, juos išgirsti, pajusti, suteikti jiems gyvybę, paryškinti, parodyti, kas paslėpta. Objektai nekalba, jų sienose ar erdvėse gali atrasti tikrą žavesį ir tikrą meną. Esu išvedęs tokią formulę: objektas + meditacija + menininkas = rezultatas.
Kūryba man yra suvokimas, kad gyvenu. Kurdamas esu gyvas, ir viena iš kūrybos apraiškų yra šviesa.
Daugybę Lietuvos bažnyčių, dvarų, pilių ir piliakalnių savo šviesomis apgaubęs menininkas jau seniai peržengė savo gimtosios šalies ribas. Jo kūryba džiugino Estijos, Ukrainos, Vokietijos žiūrovus. Arvydas sako, kad kiekvienas architektūros objektas yra išskirtinis, unikalus, o menininko užduotis – tą išskirtinumą paryškinti, perteikti.
Įvairūs menininko ir jo komandos projektai suplanuoti mažiausiai metams į priekį – laukia darbai Ukrainoje, Vokietijoje, Estijoje.
Paklaustas, kokias spalvas mėgsta, menininkas ilgai nesvarsto: šaltą mėlyną ir baltą.
„Visada stengiuosi išlaikyti minimalizmo pojūtį, viename piešinyje dažniausiai naudoju ne daugiau kaip dvi spalvas ar atspalvius“, – sako ir priduria pavojingiausia spalva laikantis žalią. Nors... Kas vienam gražu, kitam – visiškai ne. Aišku tik viena: tikras grožis sukelia išskirtinių emocijų, išjudina giliausias kiekvieno žiūrovo širdies kerteles.
Didžiausias Arvydo įkvėpėjas – gamta. Iš jos menininkas mokosi pusiausvyros: „Mėgstu ją savo darbuose. Man svarbu, kad tarp atlikėjų, lokacijos, scenografijos sprendimų rastųsi pusiausvyra, kad matyčiau tokią visumą kaip gamtoje.“
Kūrinio idėją, jis sako, inspiruoti gali bet kas – šypsena, žodis, medžio lapas, gėlės žiedas, geometrinė forma. Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo, iškeltos užduoties. Visa tai perkeliama į virtualiąją erdvę, kurioje maketuojami būsimieji sprendimai ir įvertinamas rezultatas.
„Ir vis dėlto 99 proc. atvejų paskutinis akcentas yra dedamas gyvai, vietoje. Jokia programa negali 100 proc. perteikti, to, ką jauti tuo momentu“, – sako šviesų dailininkas A. Buinauskas. Ir vaizdais kalbėti jam sekasi geriau nei žodžiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...