- Laisvė Radzevičienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šviesų menininkas A. Buinauskas: su objektais turi susigyventi
-
Impulsas: „Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo“, – atskleidžia šviesų menininkas A. Buinauskas.
-
Impulsas: „Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo“, – atskleidžia šviesų menininkas A. Buinauskas.
-
Impulsas: „Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo“, – atskleidžia šviesų menininkas A. Buinauskas.
-
Kontrastas: Kauno valstybinio muzikinio teatro fasadas A.Buinausko pastangomis tapo įspūdingu paveikslu vakaro fone.
-
Efektinga: Prisikėlimo bažnyčios fasadą ir vidų menininkas papuošė šviesų instaliacijomis, o Kauno valstybinio choro pasirodymą lydėjo jo šviesų šou.
-
Efektinga: Prisikėlimo bažnyčios fasadą ir vidų menininkas papuošė šviesų instaliacijomis, o Kauno valstybinio choro pasirodymą lydėjo jo šviesų šou.
-
Efektinga: Prisikėlimo bažnyčios fasadą ir vidų menininkas papuošė šviesų instaliacijomis, o Kauno valstybinio choro pasirodymą lydėjo jo šviesų šou.
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
-
Sakralu: A.Buinauskas šviesomis apgaubė daugybę Lietuvos bažnyčių – Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės ir Vilniaus Šv.Juozapo bažnyčias.
-
Sakralu: A.Buinauskas šviesomis apgaubė daugybę Lietuvos bažnyčių – Tytuvėnų Švč.Mergelės Marijos Angelų Karalienės ir Vilniaus Šv.Juozapo bažnyčias.
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
-
Sakaralu: A.Buinauskas save apgaubė daugybe Lietuvos bažnyčių – Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedra, Tytuvėnų Švč.Mergelės
„Be šviesos bus tik tamsa. Šviesa keičia pasaulį – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme“, – sako šviesų menininkas Arvydas Buinauskas. Kauno Kristaus Prisikėlimo baziliką menininkas pavertė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ švyturiu, nušviečiančiu kelią į įdomiausias ir kultūros pilnas miesto vietas.
„Kaunas yra labai įvairus ir labai spalvingas miestas – ir savo istorija, ir architektūra, ir gamta. Sunku būtų jam parinkti vieną spalvą, norėčiau šį miestą spalvinti įvairiausiais atspalviais, išryškinti, kas paslėpta ir kas gražu“, – šypsodamasis į klausimą apie Kauno spalvas atsako Arvydas.
Be šio šviesų menininko kūrybos būtų sunku įsivaizduoti Lietuvos popscenos grandų pasirodymus ir koncertus. A. Buinausko šviesų žaidimai scenoje lydėjo Justiną Jarutį, Gytį Paškevičių, „Radistus“, Jazzu, „Antį“, „Okean Elzy“, „Scooter“ ir daugybę kitų. Paklaustas, kokių reikalavimų jis yra išgirdęs iš atlikėjų, Arvydas šypsosi: „Kad būtų gražu!“
Tiesą sakant, kitaip jis nė nemoka. „Kūryba man yra suvokimas, kad gyvenu. Kurdamas esu gyvas, ir viena iš kūrybos apraiškų yra šviesa“, – sako jis ir priduria neabejojantis, kad kurti grožį yra menas. Ir visai nesvarbu, kokią priemonę renkiesi. „Manoji – šviesa“, – tvirtai ištaria.
Menų mokykloje tapybos, skulptūros ir kompozicijos pagrindus gavęs, visa tai, ko išmoko, Arvydas pritaikė pramogų pasauliui. Sako pats nepajutęs, kaip šviesos menas jį įtraukė ir nardino vis gilyn. Žaisdamas šviesomis scenoje, kurioje pasirodo atlikėjas, jis stengiasi perteikti jo išgyvenimus, emocijas ir įprasminti žinią, kurią šis nori perduoti savo klausytojams.
Šviesti architektūros ar gamtos objektus – kas kita, bet ne mažiau įdomu: „Su objektais turi susigyventi, juos išgirsti, pajusti, suteikti jiems gyvybę, paryškinti, parodyti, kas paslėpta. Objektai nekalba, jų sienose ar erdvėse gali atrasti tikrą žavesį ir tikrą meną. Esu išvedęs tokią formulę: objektas + meditacija + menininkas = rezultatas.
Kūryba man yra suvokimas, kad gyvenu. Kurdamas esu gyvas, ir viena iš kūrybos apraiškų yra šviesa.
Daugybę Lietuvos bažnyčių, dvarų, pilių ir piliakalnių savo šviesomis apgaubęs menininkas jau seniai peržengė savo gimtosios šalies ribas. Jo kūryba džiugino Estijos, Ukrainos, Vokietijos žiūrovus. Arvydas sako, kad kiekvienas architektūros objektas yra išskirtinis, unikalus, o menininko užduotis – tą išskirtinumą paryškinti, perteikti.
Įvairūs menininko ir jo komandos projektai suplanuoti mažiausiai metams į priekį – laukia darbai Ukrainoje, Vokietijoje, Estijoje.
Paklaustas, kokias spalvas mėgsta, menininkas ilgai nesvarsto: šaltą mėlyną ir baltą.
„Visada stengiuosi išlaikyti minimalizmo pojūtį, viename piešinyje dažniausiai naudoju ne daugiau kaip dvi spalvas ar atspalvius“, – sako ir priduria pavojingiausia spalva laikantis žalią. Nors... Kas vienam gražu, kitam – visiškai ne. Aišku tik viena: tikras grožis sukelia išskirtinių emocijų, išjudina giliausias kiekvieno žiūrovo širdies kerteles.
Didžiausias Arvydo įkvėpėjas – gamta. Iš jos menininkas mokosi pusiausvyros: „Mėgstu ją savo darbuose. Man svarbu, kad tarp atlikėjų, lokacijos, scenografijos sprendimų rastųsi pusiausvyra, kad matyčiau tokią visumą kaip gamtoje.“
Kūrinio idėją, jis sako, inspiruoti gali bet kas – šypsena, žodis, medžio lapas, gėlės žiedas, geometrinė forma. Kūryba prasideda nuo jausmo, pojūčio, išgyvenimo, iškeltos užduoties. Visa tai perkeliama į virtualiąją erdvę, kurioje maketuojami būsimieji sprendimai ir įvertinamas rezultatas.
„Ir vis dėlto 99 proc. atvejų paskutinis akcentas yra dedamas gyvai, vietoje. Jokia programa negali 100 proc. perteikti, to, ką jauti tuo momentu“, – sako šviesų dailininkas A. Buinauskas. Ir vaizdais kalbėti jam sekasi geriau nei žodžiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Valstybės apdovanojimai – M. Kvedaravičiui, S. Paltanavičiui, G. Padegimui3
Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės dienos proga trečiadienį daugiau kaip pusšimčiui Lietuvos ir užsienio piliečių skyrė valstybės apdovanojimus. ...
-
Nugriaudėjo „Audra“ – miesto festivalis, kurio seniai reikėjo, bet niekada nebuvo
„Miestas gyvas, kai mes gyvi jame“, – tokiais žodžiais praėjusį savaitgalį kiekvieną besilankantį Kaune pasitiko festivalis „Audra“, berlynietiška dvasia užliejęs visas jo erdves: nuo pagrindinių gatvių iki miega...
-
Britų kino kūrėjai Vilniuje filmuos karališkąsias Europos dramas: miestas idealus epinei istorijai
Šią vasarą Vilnius taps pagrindine „Sky History“ atkuriamosios dokumentikos TV serialo „Royal mob“ (liet. „Karališkoji gauja“) lokacija. Dokumentinės serijos atskleidžia spalvingą ir paslaptingą istorij...
-
Pasaulinio garso ansamblis „Suliko“ leidžiasi į gastroles Lietuvoje
2022 m. liepos 6–14 dienomis Lietuvoje koncertuos pasaulinio garso ansamblio „Suliko“ žvaigždės iš Sakartvelo. Jie pristatys unikalią programą su daugiabalsėmis kartvelų liaudies dainomis. Tai viena iš seniausių dainavim...
-
R. Kalantos lietuvių kalbos mokytoja apie jo asmenybę ir lemtingos dienos įvykius22
Šiemet Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo didvyris ir laisvės šauklys Romas Kalanta po mirties paskelbtas Kauno miesto garbės piliečiu. Šį sprendimą vienbalsiai priėmė Kauno miesto savivaldybės taryba. Liepos 6-ąją, Ka...
-
Festivalio „Pojūčių šilas“ organizatorius: bendruomeniškumas sprendžia problemas
Kartu su įpusėjančia vasara, įsibėgėja ir mikrorajonuose vykstančių festivalių programa. Liepos mėnesį spalvingi renginiai ir vėl džiugins Kauno rajonų gyventojus. Šį kartą pasinerti į gamtos dovanojamus potyrius, klausytis poezijos ir ...
-
Pažaislio festivalyje – lenkų kompozitorių kūryba: lyrika, užburiantys kontrastai
Liepos 8 d. Pažaislio muzikos festivalio publikai skirta dar viena iki šiol negirdėtų kūrinių programa – „Svečiai iš Lenkijos“. Prieš šešiolika metų Ščecino jaunųjų menininkų įkurtas stygi...
-
A. Jasenkos tapyboje – gėrio ir blogio konfrontacija
Klaipėdos savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Girulių padalinyje nedidelė grupelė klaipėdiečių susipažino su kompozitoriumi, tapytoju, režisieriumi, kultūros sostinės "Kaunas 2022" ambasadoriumi Antanu Jasenka bei dalyvavo a...
-
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – nacionalinės svarbos meno kūriniai
Šiemet minima lito 100-mečio sukaktis – proga atidžiau pažvelgti į nacionalinę valiutą. Ne tik jos atsiradimo aplinkybes, abejones, su kuriomis ji buvo sutikta, bet ir į ją kaip meno objektą. ...
-
Popiežius gedi artimo bendražygio kardinolo C. Hummeso
San Paule pirmadienį mirė 87 metų brazilų kardinolas Claudio Hummesas, įkvėpęs popiežių Pranciškų pasirinkti būtent tokį vardą. San Paulo arkivyskupas Odilas Schereris pranešė, kad aukštas dvasininkas mirė po sunkios ligos. ...