Seimas ketvirtadienį priėmė Kino įstatymo pataisą, kuri leis vaikams kartu su suaugusiais eiti ir į vyresniųjų žiūrovų kategorijai priskirtus filmus.

Filmai šiuo metu žymimi indeksais „V“ (įvairaus amžiaus žiūrovams), „N-7“ (nuo septynerių metų), „N-13“ (nuo trylikos metų), „N-16“ (nuo 16 metų) ir „N-18“ (suaugusiems).

Įstatymas papildytas nuostata, kad į „N-7“ indeksu pažymėtą filmą jaunesni kaip 7 metų žiūrovai įleidžiami su juos lydinčiais pilnamečiais asmenimis. Į „N-13“ indeksu pažymėtą filmą irgi galės eiti 7-12 metų žiūrovai, jei juos lydės pilnamečiai asmenys.

Už tokias pataisas balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 33 parlamentarai.

Pradiniame projekto variante siūlyta į „N-16“ filmus leisti ir jaunesnius asmenis, tačiau tokiam liberalizavimui nepritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Pasak jo, filmų indeksavimo komisija tokiu indeksu žymi filmus, kuriuose yra pakankamai smurto ar seksualinio pobūdžio turinio, o tai ir lydint suaugusiems asmenims gali pakenkti vaiko psichikai.

Keisti Kino įstatymą pasiūlė liberalas Remigijus Šimašius, argumentuodamas, kad be kompromisų taikoma filmų indeksavimo sistema kelia tėvų nepasitenkinimą.

Kaip teigta projekto aiškinamajame rašte, pagal žiūrovų amžiaus cenzą numatyti filmų indeksai eliminavo bet kokią galimybę tėvams spręsti savo vaikų pasirinkimą, tai yra šeimoje nuspręsti, kokius filmus leisti žiūrėti vaikams.

„Toks reglamentavimas pažeidžia šeimos autonomijos principą ir leidžia valstybei savavališkai nuspręsti, kas geriausia yra vaikams, vadovaujantis tik jų amžiumi, neatsižvelgiant į kitus kriterijus. Būtent tėvai gali geriausiai įvertinti savo vaiko interesus ir pasirinkti vaiko auklėjimo modelį“, - tvirtino R.Šimašius.

Prieš Kino įstatymo pataisą kalbėjęs „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas pareiškė, kad pakeitimas leis vaikams „matyti daugiau smurto, sekso ir visų kitų baisybių“.

„Ties žmonės (projekto rengėjai - BNS) net nežino apie tai, kad tokia informacija veikia vaikų pasąmonę. Kada nors, po keleto metų tie veiksmai neišvengiamai duos atitinkamą atoveiksmį. Galėčiau dar pasakyti, kad tai, ką aš sakau, yra ne kartą patvirtinta Jungtinėse Amerikos Valstijose, nes ta šalis atlieka daug tyrimų šioje srityje. (...) Vidutiniškai per vieną kino filmą, aš galiu pasakyti (tyrimai rodo) yra rodoma maždaug 120–140 žmogžudysčių“, - tvirtino politikas.

„Manau, kad Seimo nariai turėtų ugdyti šeimos sampratą, leisdami šeimai pačiai apsispręsti kaip, kur eiti su savo vaikais, į kokį filmą nusivesti. Dabar ponas M.Zasčiurinskas tiesiog ardo šeimas. Galvoju, šiandien grįšiu į namus, o žmona sakys: ne, tomis baisybėmis neužsiimsime. Gerbiamasis Mečislovai, galvokite, ką šnekate. Kalbant rimtai, matau, kad valdžia bando kištis į visus reikalus ir viską reglamentuoti, net ir šeimos santykius“, - kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.

M.Zasčiurinsko kalba abejingu nepaliko ir „tvarkiečio“ aplinkos ministro Valentino Mazuronio.

„Mano kolegos M.Zasčiurinsko teigimas, kad didžiausias blogis yra seksas manęs visiškai neįtikino, čia yra didžiausias gėris pasaulyje, tik reikia laiku ir vietoje jo naudotis ir anksčiau laiko vaikams nerodyti“, - teigė jis.

Konservatorius Rimantas Dagys piktinosi, kad projektas leido ne tik tėvams, bet ir svetimiems žmonėms vaikus vestis į jų amžiaus kategorijai nerekomenduojamus filmus.

„Kokios čia tėvų teisės apsisprendimo? Tai ne tėvų teisės, o kaimynų teisės bus. (...) Kaimynų arba draugelių vyresnių teisės, jie ten praves, viską padarys“, - kalbėjo Seimo narys.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė ramino kolegas, teigdama, jog jokios žalos vaikai nepatirs.

„(...) penkiametį gali atsivesti suaugęs žmogus į septynerių metų (kategorijos filmą - BNS), kur nei sekso nerodo, kur yra animacija, kur nėra smurtinių filmų, ir taip niekas nenukentės. (...) Dar plius kolegos, suaugęs žmogus Lietuvoje pagal įstatymą yra tik nuo 18 metų, o ne nuo 16 metų, ir šešiolikmečiu trylikametis neateis“, - tikino A.Pitrėnienė.