- Parengė Indrė Kiseliovaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eksponatai: kai kurie lietuvių puoselėti margučiai – lyg meno šedevrai.
Įsibėgėjus Didžiajai Velykų savaitei, daugelis krikščionių visame pasaulyje jau ruošiasi iškilmėms. Kol vieni margina kiaušinius, kiti persirengia pabaisomis ir gąsdina kaimynus. Nepaisant tradicijų skirtumų, daugeliui tikinčiųjų Velykos – Kristaus prisikėlimo šventė.
Velykų zuikis pirmą kartą pasirodė vokiečių vienuolių sukurtuose rankraščiuose, kuriuose jie vaizdavo Mergelės Marijos gimimą. Vėliau vokiečių protestantų dėka įsigaliojo nuostata, kad Velykų zuikis už gerą elgesį vaikus apdovanos dovanomis – spalvotais kiaušiniais.
Jungtinėje Karalystėje per Velykas valgomos bandelės, ant kurių įspaustas kryžius. Manoma, kad 1730 m. vienuolis paruošė šias bandeles Didžiajam penktadieniui ir, atsižvelgdamas į šventės prasmę, nutarė jas papuošti kryžiaus ženklu.
Kai kurie britai per Velykas valgo specialią mėsą. Istorija byloja, kad šernų mėsa, ypač nušautų rudenį ir vytintų per visą žiemą, apskritai yra tinkamiausia mėsa, kurią galima valgyti švenčiant Velykas.
Ispanai ruošiasi Velykoms ne tik per Didįjį tridienį, bet ištisą savaitę, kurią jie įvardijo "Šventąja savaite".
Nors daugelis ispanų švenčių vyksta su "trenksmu" – garsia muzika ir šokiais, savaitę iki Velykų kasdienis gyvenimas sustingsta, šalyje tampa mirtinai tylu.
Gatvėse vyksta procesijos, kuriose dalyvauja kunigai, vietiniai gyventojai ir piligrimai iš kitų šalių. Per procesijas savanorių grupė neša žmogaus dydžio Jėzaus, Marijos ir įvairių šventųjų skulptūras.
Tik Velykų sekmadienį Ispanija atgimsta – Jėzaus prisikėlimas švenčiamas garsiai, su puikia nuotaika ir tradiciniais patiekalais.
Veikiausiai pati įsimintiniausia Velykų procesija vyksta Sevilijoje, Andalūzijoje.
Tačiau visiškai priešingų velykinių tradicijų laikosi švedai ir suomiai. Ten per Didįjį ketvirtadienį švenčiamas Helovinas.
Suomiai ir švedai tiki, kad Kristaus išdavystės dieną į pasaulį buvo paleistas blogis, o raganos ir velniai buvo to blogio išraiška.
Iki šių dienų per Didįjį ketvirtadienį vaikai persirengia pabaisomis ir vaikšto po miestą, prašydami skanėstų. Mainais už juos siūlo savo gamintus atvirukus su velykiniais palinkėjimais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
585-oji karo Ukrainoje diena...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
LFF taurės finalas: „TransI...
-
„Kauno Žalgiris“ – „V...
-
R. Skripkaičio-Rūlės laidot...
-
584-oji karo Ukrainoje diena...
-
Kauno S. Dariaus ir S. Girėno...
-
LKL: „Wolves“ – Mažeik...
-
Pasaulio futbolo legendų run...
-
G. Jakštas susitiko su protes...
-
Leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair“ dėmesį skirs iliustravimo menuiSpalio 7-8 dienomis Kauno fotografijos galerija visus meno leidinių mylėtojus, kūrėjus ir palaikytojus kviečia į penktą kartą Kaune vyksiančią meno leidinių mugę „Kaunas Art Book Fair“. Joje šiemet leidinius pristatys per 20 leid...
-
Vilniuje stovėjusi P. Cvirkos skulptūra perduota Grūto parkui4Beveik prieš dvejus metus Vilniuje nukeltas rašytojo ir sovietinio veikėjo Petro Cvirkos paminklas išvežtas į Grūto parko muziejų, pranešė sostinės savivaldybė. ...
-
Festivalis „Iš arti“: Kaune klausytojus šį rudenį kvies į keturis koncertusSpalio ir lapkričio mėnesiais į Kauną sugrįžta šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“. Neatsiejama Kauno muzikinio gyvenimo dalimi tapęs renginys, šį rudenį pakvies į keturis Kauno valstybinėje filharmonijoje vyk...
-
Tarptautinėse platformose – trys pasakos iš pakaunėsKauno rajono mėgėjams aktoriams iššūkiu tapęs radijo teatras virto trimis pasakomis, kurias nuo rugsėjo mėnesio paskutinio savaitgalio gali išgirsti net ir Europoje ar kitame žemyne gyvenantys lietuviai. ...
-
Pakaunėje – litvakų tragediją primena nedūlantys atminties ženklaiNemuno pakrantėje, netoli Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, rugsėjo 22 d. aidėjo gėla persmelktos žydų giesmės ir maldos žodžiai – čia buvo atidengtas paminklinis akmuo Holokausto aukoms atminti. Renginyje dalyvavo...
-
Maskvai pavaldūs stačiatikiai Lietuvoje pradeda ugdyti būsimus dvasininkus5Maskvos patriarchatui pavaldi Lietuvos stačiatikių arkivyskupija Vilniuje pradeda rengti dvasininkus – sekmadienį Šventosios Dvasios vienuolyne įvyko studijų atidarymo renginys. ...
-
Lietuvos kultūros paveldas tapo įdomus Europai„Esame neatsiejama Europos dalis, todėl šiandien siekiame labiau atsigręžti į tai, ką turime europietiško, o pirmiausia – į kultūros paveldą“, – kalbėjo Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas...
-
„Nepatogaus kino klasėje" – būsimi kino ambasadoriaiDokumentinių filmų festivalio kuruojama edukacinė kino platforma pradėjo tarpkultūrinio pažinimo ir medijų raštingumo projektą „Kino ambasadoriai“. 15–18 metų kino entuziastai iš įvairiakalbių Vilniaus regiono m...
-
Anykščiuose bus eksponuojama XIV a. sutartis, kurioje pirmą kartą paminėta AukštaitijaAnykščiuose pirmadienį atidaroma paroda pažymėti 700 metų sukakčiai, kai pirmą kartą paminėtas Aukštaitijos regionas. ...
-
Č. Sugiharos namų ekspoziciją atnaujinti tikimasi per kitus metus3Tarpukario Japonijos diplomato Čiunės Sugiharos namuose Kaune turėtų būti įrengta interaktyvi, gyvybes keliems tūkstančiams žydų išgelbėjusių vizų išdavimo istoriją bei istorinį kilnaus poelgio kontekstą atskleidžianti ekspozicij...
