Sostinėje skambės kūrinys pagal Čiurlionio sonatos smuikui ir fortepijonui eskizus

Vilniaus rotušėje trečiadienio vakarą vyks neeilinis muzikinis įvykis – pasaulinė premjera – kompozitorius ir smuikininkas Mihkelis Keremas (Estija) drauge su pianistu Roku Zubovu pristatys pagal Čiurlionio sonatos smuikui ir fortepijonui eskizus sukurtą naują savo kūrinį „Neatsisveikinęs“.

„Didžiųjų meistrų kūrinių pabaigimų istorijos labai įvairios, todėl kvietimą prisiliesti prie Čiurlionio sonatos smuikui ir fortepijonui eskizų priėmiau su nuogąstavimu. Peržiūrėjęs išlikusius eskizus supratau, kad mano talentas per kuklus šios sonatos rekonstravimo darbui. Visų pirma būtų reikėję sukurti pagrindinę pirmos dalies temą, o tai man atrodė kaip kūrinio įžeidimas“, – savo pirmąją reakciją prisimena M. Keremas.

Jau dešimt metų ryšius su Lietuva ir meilę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai puoselėjantis Liverpulyje gyvenantis ir Karališkajame simfoniniame orkestre antruoju koncertmeisteriu dirbantis smuiko virtuozas pasiūlymą mesti žvilgsnį į neseniai kompozitoriaus jauniausios sesers Jadvygos Čiurlionytės archyve atrastos sonatos smuikui ir fortepijonui eskizus prieš kelerius metus gavo iš koncertų partnerio, pianisto, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovo R. Zubovo.

Vėliau, pasak kompozitoriaus, praleidęs nemažai laiko su išlikusiais eskizais, jis pradėjo jausti vis glaudesnį ryšį su šia muzika ir atrado šiek tiek kitokį santykį su kūrybine užduotimi – apsisprendė sukurti „naują kūrinį Čiurlionio nebaigtos sonatos smuikui aspektų pagrindu“.

„Ne viskas čia yra tonalu, bet viskas gimsta iš tų likusių fragmentų. Įterpiau ir kelias citatas iš kitų Čiurlionio kūrinių, pavyzdžiui, harmoninės slinkties ir melodijos fragmentą iš jo simfoninės poemos „Miške“ būtent toje vietoje, kurioje pirmą kartą pristatau sonatos lėtosios dalies pagrindinę temą. Kad ir kaip buvau įsitraukęs į originalios medžiagos vystymą, norėjau, kad viskas, kas išbaigta jo eskizuose, būtų tiksliai ir aiškiai pateikta klausytojui. Norėjau, kad šis kūrinys būtų tarsi platforma jo išlikusiems eskizams“, – taip trumpai apibūdino naujai gimusį veikalą M. Keremas, išsikėlęs sau siekį išlaikyti kuo daugiau originalios medžiagos savo naujajame kūrinyje.

Kompozitoriaus manymu, į šį kūrinį pavyko įtraukti kiekvieną išlikusią M. K. Čiurlionio sonatos smuikui ir fortepijonui natą, net jeigu kai kurios iš jų yra ir šiek tiek užslėptos.

„Šio naujo kūrinio fabulą įsivaizdavau kaip paskutines kompozitoriaus gyvenimo dienas, kai jis (jau būdamas sanatorijoje prie Varšuvos) išeina pasivaikščioti į mišką. Jis klausosi aplinkos garsų ir prisimena savo jaunystę. Kai kurie prisiminimai aiškūs, kiti – nelabai. Šaltis kausto, bet jis to nejaučia. Jis rimsta. Jį užplūsta nuostabūs vaikystės atsiminimai, o tai primena, kad jau rytoj jo laukia pirmas susitikimas su mažąja dukrele. Jis užmerkia akis… paskutinį kartą…“, – savo prisilietimą prie M. K. Čiurlionio nebaigto opuso ir jo taip ne laiku nutrūkusios gyvenimo istorijos komentuoja atlikėjas.

Kaip teigiama M. K. Čiurlionio namų pranešime, M. Keremas įkūnija garsių smuikininkų, kurie yra ne tik virtuoziški solistai, bet ir žymių orkestrų koncertmeisteriai, įvairiapusiai kamerinės muzikos atlikėjai bei žinomi kompozitoriai, tradiciją. Šiuo metu kompozitoriaus M. Keremo kūrybą sudaro apie 160 kūrinių. Naujausią jo darbą išgirsti ir bus galimybė šį trečiadienį rengiamame paskutiniame 2021 m. M. K. Čiurlionio namų projekto „Čiurlionio dialogai“ koncerte. Renginio metu greta šio naujo kūrinio klausytojai išgirs ir M. K. Čiurlionio amžininkų Belos Bartóko, Heino Ellerio, Leošo Janačeko ir Jano Sibelijaus kūrinius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių