Ekspozicinėse Kauno salėse karaliauja akvarelė. Tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. Slinktys" organizatoriai iš publikos parodų atidarymuose sulaukė nemažai padėkų. Už norą atgaivinti šį primirštą žanrą ir galimybę išvysti šiandien retai bepasitaikančią akvarelės parodą.
Traukos centras Kaune
Lietuviškoji akvarelės bienalės atmaina gimė Kaune prieš dvejus metus. Tačiau renginio organizatoriai pabrėžia 1968 metais Rygoje startavusios Baltijos akvarelės trienalės idėjų tęstinumą. Skirtingai nei Latvijoje, renginys išaugo trijų Baltijos valstybių ribas ir reprezentuoja per 100 menininkų iš 11 Baltijos ir Šiaurės šalių. Meninį projektą sudaro konkursinė paroda, kelios satelitinės grupinės ir personalinės parodos, konferencija.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius ėmėsi bienalių pastebėjęs, kad akvarelės žanras tampa nelabai populiarus. Iškalbinga statistika: iš 290 profesionalių dailininkų, vienijamų sąjungos Kauno skyriaus, tik 18 priklauso akvarelininkų sekcijai.
„Nesulaukiame jaunų kūrėjų dėmesio, jie dažniau pasirenka kitas kūrybos sritis. Renginiu norėjosi patraukti pradedančiųjų menininkų dėmesį, parodyti, kad akvarelė gali būti šiuolaikiška išraiškos priemonė. Didžiojoje bienalės parodoje tai ir atsispindi: akvarelė nėra tokia konservatyvi, kokią ją norima pavaizduoti", - konstatavo vienas iš bienalės organizatorių Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Eugenijus Nalevaika.
„Šiemetinės bienalės koncepcija apibrėžiama sąvoka „slinktys". Tai vienas tinkamiausių žodžių akvarelės meninės kalbos lengvumui, lakumui, optinei judėjimo iliuzijai, spalvinių dėmių liejimuisi nusakyti. Be to, tikimės užfiksuoti ir šiuolaikinės akvarelės poslinkius", - pasakojo E.Nalevaika.
Bene aktyviausiai kuriančio miesto akvarelininko konceptuali, interaktyvi akvarelė „Dėlionė" įvertinta bienalės diplomu.
„Dažnai dailininkai piktnaudžiauja formatu. Šiuo atveju didelis formatas pasiteisino. Tam buvo rimta priežastis", - taip „Dėlionę" apibūdino Vidmantas Zarėka.
Vieno iš akvarelininkų grupės „Aqua 12" lyderių V.Zarėkos kūrinys „Pasikartojimai" pelnė bienalės Didįjį prizą.
Iš pirmo žvilgsnio akvarelė sukuria koliažo technika atlikto darbo iliuziją. „Tai daugelį, apžiūrinėjusių šį darbą iš toliau, apgavo. Čia viskas klasikine akvarelės technika atlikta, ir laikraštis nutapytas. Paprastai klasikine akvarelės technika vadiname daugiasluoksnio perdengimo techniką, kai dengiama nuo balto iki tamsiausio tono.
Aš naudoju lyg ir autorinę techniką, nors Anglijos akvarelininkai ją jau porą šimtų metų naudoja. Tai - nuplovimo technika. Iš karto imamas vidutinis tonas, juo dengiamas visas lapas, po to kai kurie tonai tamsinami, o kai kurie - išgaunami nuplovimo principu", - naudojamos technikos paslaptį atskleidė V.Zarėka.
Antrasis akvarelės kvėpavimas
Ar akvarelė gali būti iš tiesų konceptuali, atvira įvairioms naujoms technikoms?
„Šiaulių akvarelininkas Valdas Barakauskas labai organiškai jungia skaitmeninę spaudą su akvarele. Yra bandymų jungti akvarelę su grafika, aš esu sukūręs didžiulę drobę, akvarelę jungdamas su aliejine tapyba. Yra tų bandymų, tik tokiais atvejais akvarelė lyg ir nedominuoja. Viskas priklauso nuo požiūrio ir to, kokius tikslus dailininkas kelia.
Problema, manau, ta, kad akvarelė dažnai skiriama poilsiui, laisvalaikiui praleisti. Dėl to yra susiformavęs lengvas požiūris į ją ir joje galinčias dominuoti temas. Iš tiesų akvarelė vystosi ir, atrodo, įgauna antrą kvėpavimą", - pasakojo bienalės laureatas. Atgimimo laikotarpiu ir atsikuriant valstybei akvarelė buvo lyg ir apmirusi, pasitraukusi į antrą planą.
Akvarelininkai nežinojo, kaip išreikšti pasaulio kaitą, meno tendencijų virsmą. „O dabar šio žanro menininkai pradeda atsitokėti, susivokti, kas įvyko ir kur link juda visas menas. Dabar galima atlikti vidinę reviziją, atverti naujus horizontus", - įsitikinęs V.Zarėka.
Konkursinėje bienalės parodoje akivaizdžios naujos akvarelės tendencijos. „Atsiranda gražaus negražumo. Nesiekiama sukurti kruopštaus išbaigtumo įspūdžio, atsisakoma dizaineriško dekoratyvaus akvarelės puošnumo.
Atsiranda daugiau vietos ekspresyviai raiškai. Nedemonstruojamas tiesiog jausmų ar išraiškų arsenalas - yra rimtas temos pagrindimas. Kurį laiką tai buvo pasitraukę į antrą planą. Su Algimanto Švėgždos karta buvo atėjęs detalumas, daiktiškasis realizmas. Ir į akvarelę buvo perėjusios šios tendencijos", - tvirtino šiaulietis menininkas. Renginio organizatoriai įspėja - konkursinės bienalės ekspozicijos nereikėtų stebėti tradiciniu žvilgsniu.
„Čia esama kūrinių, savo raiška stipriai nutolusių nuo įprastai suvokiamos akvarelės, peržengusių į tapybos, piešinio, grafikos, fotografijos, šiuolaikinio meno sritį. Paroda liudija, jog nūdienos akvarelė gerokai pasislinko nuo savo lyriško pirmapradžio vaizdavimo būdo, virsdama universaliu mąstymu, atsiskleidžiančiu ne tik paveikslų plokštumoje, bet ir trimačiuose objektuose, videomeno kūriniuose, performansuose", - pasakojo konkursinės festivalio parodos kuratorė Kotryna Džilavjanaitė.
„Nustebino netikėtas ekspozicijų pateikimas, grupavimas. Šalia aiškiai realistinių, teminių darbų - ekspresyvios abstrakcijos. Dažniausiai parodose bandoma grupuoti, atskirti tokius darbus. Truputį provokuojantis eksponavimo būdas labai pasiteisino. Vieni kitiems darbai suteikė naujų, netikėtų skambesių", - dalijosi įspūdžiais V.Zarėka.
Bienalę lydintys renginiai
Konferencijoje aptartos šiuolaikinės akvarelės aktualijos, apžvelgta bienalės istorija, dalytasi plenerų patirtimi. Skaityti pranešimai apie netradicinius akvarelės liejimo būdus - ant medžio, lino, šilko ir kitų medžiagų.
Suomių menininkė Maarit Suomi-Vaananen pasakojo, kaip ir kodėl, siekdama akvarelės įspūdžio, videodarbuose ji kuria išplaukusį, virpantį vaizdą. Šios menininkės videodarbas „Gulbės giesmė" eksponuojamas konkursinėje bienalės parodoje.
Parodoje „Aquarelissimo" eksponuojami akvarelininkų grupės „Aqua 12" darbai. Daugiau nei dešimtmetį gyvuojanti aktyviausia Lietuvoje profesionalių akvarelininkų grupė vienija Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus menininkus. Čia demonstruojamos realistinės akvarelės, fantastinės kompozicijos, abstrakcijos.
Parodoje „Baltarusių akvarelė: interpretacijų laukas" pristatoma kaimyninės šalies akvarelės darbų panorama. „Tai gera klasikinė akvarelė, aukšto technikos lygio, tačiau konservatyvi, atsisakanti naujovių", - apibendrino K.Džilavjanaitė.
„Teko dalyvauti akvarelės renginiuose Baltarusijoje. Baltarusiai patys guodžiasi, kad jų menas gal keletą dešimtmečių atsilieka nuo Lietuvos. Susipažinti su naujausiomis meno tendencijomis jie važiuoja į Vilnių. Jie tarsi nedrįsta, nežino ar bijo parodyti tai, ką mąsto. Greičiausiai ir politinė situacija daro juos tokius konservatyvius, neleidžia eksperimentuoti", - pasakojo bienalės Didžiojo prizo laimėtojas.
Galerijoje „Balta" karaliauja moteriška kūryba. Čia eksponuojama įvairiomis technikomis kuriančios latvių menininkės Irenos Luse akvarelės darbų paroda „Jautrumas". Dominuojantis kūrinių motyvas - trapi moters figūra, egzistuojanti tarsi anapus erdvės ir laiko.
Bienalės organizatoriai, palygindami ankstesnį ir šiųmetį renginius, pastebi ryškų kokybinį poslinkį į priekį - solidesnė apimtis ir parodos.
„Tęsime bienalių tradicijas, bandysime eiti į priekį. Kalbant apie tai, ką gavo publika - žmonės jau buvo pasiilgę akvarelės, dėkojo už parodas. Pasirodo, yra daug akvarelės gerbėjų, kurie pasigesdavo didesnių akvarelės parodų, apskritai šio dailės žanro parodos buvo gana retos", - nustebintas parodų lankytojų reakcijos sakė E.Nalevaika.
1. Iki rugpjūčio 24 d. veikia konkursinė bienalės paroda „Baltijos tiltai. Slinktys" (Kauno paveikslų galerija, Donelaičio g. 16).
2. Iki rugpjūčio 8 d. - latvės I.Luse akvarelių retrospektyva „Jautrumas" (dailininkų ir tekstilininkų gildijos galerija „Balta", M.Valančiaus g. 21).
3. Iki rugpjūčio 9 d. - panoraminė paroda „Baltarusių akvarelė: interpretacijų laukas" (Kauno menininkų namai, V.Putvinskio g. 56).
4. Šiandien dar veikia Akvarelininkų grupės „Aqua 12" paroda „Aquarelissimo" (VDU galerija „101", Laisvės al. 53).
Naujausi komentarai