Tapytojai, grafikai, skulptoriai, keramikai, vitražistai, fotografai - iš viso dvidešimt įvairių žanrų menininkų iš Vilniaus, Kauno ir Marijampolės savaitę gyveno ir kūrė ant Dubysos krantų. Kauno rajone, Padubysio kaime, vykusio dailės plenero meninį rezultatą bus galima išvysti Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus galerijoje „Arka". Nuo antradienio čia lankytojų lauks paroda „Dubysa".
Vernisažą prausė lietus
Plenerui uždaryti surengtą darbų vernisažą po atviru dangumi užklupo lietus. Darbus teko slėpti nuo drėgmės, o pasirodžius saulei vėl nešti juos į dienos šviesą. Tačiau menininkai, kurių darbai nukentėjo, ir toliau tryško optimizmu. „Išdžius", - pareiškė grafikė Dovilė Tomkutė, kurios grafikos lakštus „pakrikštijo" nuo namelio stogo pliūptelėjusi vandens srovė, ir ėmė dalytis džiugiais prie Dubysos patirtais įspūdžiais.
„Retai keliauju po Lietuvą. Dažniausiai nevažiuoju ten, kur atrasčiau naujų įspūdingų Lietuvos gamtovaizdžių. Plenero kuratorius Marius Mindaugas Danys man visus metus ausis ūžė, kad rado puikią vietą ir kad aš būtinai turiu čia atvažiuoti. Šiuo metu turiu daug organizacinių rūpesčių, bet Marius man tokiom gražiom spalvom nupasakojo viską, kad ėmiau ir atvažiavau. Čia tikra gerovės oazė, labai malonūs santykiai tarp žmonių, ir aplinka labai graži", - pasakojo menininkė, prisipažinusi per tris dienas čia sukūrusi tiek, kiek paprastai per dvi savaites teįgyvendina.
Į plenerą viešnios teisėmis trumpai užsuko Lietuvoje besisvečiuojanti JAV menininkė Dina Budginas. Jos parodą „Sugrįžimas" „Arkos" galerijoje pakeis plenero dalyvių darbai. „Ryte apibėgau visą sodybą, visus kampelius, fotoaparatu stengiausi užfiksuoti besikeičiančias spalvas. Čia tikras rojus. Ir tie saulėtekiai, ir saulėlydžiai, gamtos grožis - ypatingi", - dalijosi įspūdžiais daug pasaulio mačiusi menininkė.
„Mes patys save čia tarsi iš naujo atradom. Ir mūsų, menininkų, kompanija buvo labai graži, papildėm vieni kitus. Amžiaus skirtumas tarp menininkų - ir trisdešimt, keturiasdešimt metų, o bendravom labai gražiai. Toks jausmas, kaip grįžus iš kalnų. Ir dabar - susitinkam Vilniuje, puolam glėbesčiuotis", - atviravo D.Tomkutė.
„Čia susibūrė tikras bendraminčių ratas. Daugelis plenere dalyvavusių menininkų yra suvienyti skaitmeninės grafikos projektų", - paaiškino plenero kuratorius M.M.Danys, kuruojantis ir skaitmeninės grafikos parodas.
Puiki plenero aura
Erdvę kūrybinėms dirbtuvėms suteikusi Zalensų kaimo turizmo sodyba įsikūrusi ant stataus Maironio apdainuotos upės kranto. Dailininkus maloniai nustebino sodybos šeimininkų sumanymas vasaros viduryje, pačiame turistinio sezono įkarštyje, atsisakyti galimų įplaukų ir visą sodybą dešimčiai dienų užleisti menininkams, kuriuos Lietuvoje nelabai kas beparemia.
„Gamta - nuostabi, tiesiog stebuklinga. Ir šeimininkai tiesiog neįtikėtini. Iš šių namų net nesinori išvažiuoti. Yra tokių plenerų, į kuriuos antrą kartą nebesinori važiuoti, nors ten pilys, garsios pavardės ir visa kita. Plenero aurą sukuria žmonės, gamta ir jų sąskambis. Čia visa tai radome, ir tai - šeimininkų nuopelnas. Nebuvo spaudimo, bėgiojmo iš paskos ir klausinėjimo: kiek padarei, ar jau padarei, kada padarysi... Sąlygos - kaip sanatorijoje", - dalijosi įspūdžiais vilnietė dailininkė Vilija Kisieliūtė-Jonušienė.
„Esu lėtadarbė rinkėja, vis vaikštau su fotoaparatu ir renku medžiagą kūrybai. Po detalę, po detalę, paskui iš jų sulipdau vaizdą. Man viskas turi susigulėti, tada perkošiu vaizdus per savo vidinį sietelį ir sukuriu porą darbų. Čia aš fotografavau ir piešiau augmeniją, kiti darbai, kurių pradmenys gimė čia, tikiuosi, gims vėliau", - pasakojo D.Tomkutė.
„Mes čia ne tik tapom iš natūros. Po pasisekusių plenerų lieka kur kas daugiau, nei iš karto pajėgi užfiksuoti ant drobės. Ar tu tapai peizažus, ar, grįžęs į studiją, aktus - parsineši dalį tos vietos, ji lieka tavo kūryboje", - apie pakeitus aplinką įgyjamus kūrybinius impulsus pasakojo V.Kisieliūtė-Jonušienė. Ji čia sukūrė dvidešimt etiudų, kurių pagrindinis motyvas - lelijos. Namelį, kuriame ji buvo apsistojusi, kolegos praminė Lelijų nameliu.
Pakeliui į parodą
„Pavaizdavau Perkūną, sviedžiantį švelnų žaibą. Mūsų skulptoriai įpratę vaizduoti Perkūną karį, nors tai labai neteisinga. Perkūnas - ne karys, o žemės budintojas, jis pažadina žemę. Skulptūroje ir ją pavaizdavau, ir pavasarinį vėjelį. Vandens ženklai pasipila, ir gervė šalia, nes gervė pavasario naktimis dažnai klykia užvertus galvelę. O viršuje - mėnulis, naktį užvaldantis saulės karalystę", - sukurtoje medžio skulptūroje matomus simbolius paaiškino tautodailininkas Arūnas Sniečkus. Tai tryliktoji Zalensų sodybą papuošusi jo skulptūra. „Bet pirmas darbas gyvenime, kai leista kurti be eskizo", - pastebėjo medžio skulptorius.
Daugeliui plenero dalyvių jau sunešus savo darbus į parodą, prie stiklo darbų dar plušo kaunietė menininkė Sigita Grabliauskaitė. Iš formų ji ėmė veido, rankų atspaudus. „Galutinis rezultatas bus stiklas su akmeniu. „Arkos" galerijoje išvysite skulptūrinę kompoziciją iš plenere dalyvavusių menininkų kūno fragmentų.
Nors geriausiai žmogaus skulptūrinius niuansus perteikia juodas ir skaidrus stiklas, liejau ir iš spalvoto stiklo. Spalvas naudojau tapytojų portretinėms improvizacijoms - juk jie daugiausiai dirba su spalva. Vyrų kaukės fantastiškai pavyko, su visais plaukeliais, barzdom, nors jie ir jaudinosi, kad liks be barzdų.
O moterys - gal čia jų nekantrumas ar baimė kalta - ne laiku nusišypsojo ar akį mirktelėjo. Taip atsirado nereikalingų raukšlių ir įdubų, kurias vėliau teko panaikinti. Delnai, plaštakos visų nuostabiai atrodo. Išlietos formos delną gali rodyti būrėjai, nenuėjus į būrimo saloną - visos linijos ryškios", - juokėsi menininkė.
Šiuo metu plenere sukurti darbai - pakeliui į „Arkos" galeriją. „Parodai atrinkome po tris-keturis kiekvieno autoriaus darbus. Ieškojome turinčių koncepciją ir tarpusavyje besisiejančių darbų. Nuotraukas, kuriose įamžinome gamtos grožį, aplinką, spausime ant didelių popieriaus lakštų ir kabinsime ant galerijos sienų. Tam, kad galerijos lankytojai pamatytų vietas, kuriose šie darbai gimė, - visa tai, ko mes tiesioginiu būdu į galeriją neperkelsime. Norime, kad paroda būtų vasariška, gyva ir perteiktų plenero nuotaiką. Nes pleneras nėra vien kūryba gamtoje. Tai ir gamtos alsavimas, nauji pojūčiai, vasara, atostogos ir poilsis", - paaiškino dailės galerijai „Arka" vadovaujanti D.Tomkutė.
Tęs mecenatų veiklą
Kaimo turizmo sodybos šeimininkai Roma ir Eimantas Zalensai patikino: kitais metais laukite plenero tęsinio. Kiek surengta skulptorių plenerų, sodybos šeimininkai nebesuskaičiuoja. „Gyvenimas mus privertė globoti menininkus, kaltininkai - muziejininkų ir tautodailininkų Sniečkų šeima iš Vilkijos. Jie mus tiesiog įtraukė į meną. Pradėjome nuo skulptorių plenerų. Menininkai palikdavo darbų, taip pasipuošėme aplinką. Dabar jau ir vidų galėsim pasipuošti. Ateityje šią veiklą plėsim, gal net nedidelį menų centrą ar mažytę galeriją atidarysim", - konkrečių planų neatskleidė meno globėjai.
„Meno kūrinį gali nusipirkti, bet jį sukūrusio žmogaus taip nepažinsi. Mes stengiamės pirmiau susipažinti su žmonėmis, o paskui - su jų darbais. Kai pažįsti žmogų, ir jo darbą įvertini visiškai kitaip. Šie menininkai mums beveik šeimos nariais tapo. Gal mums tiesiog sekasi, bet visada geri žmonės pas mus susirenka", - pasakojo R.Zalensienė.
Dailininkai Padubysio kaime įsiamžins ne tik čia sukurtais ir pasilikusiais darbais. Menininkų vardais sodybos šeimininkai žada pavadinti kambarius ir namelius, kuriuose jie buvo apsistoję.
Naujausi komentarai