- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki Lietuvoje pirmą kartą skambėsiančio projekto „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ liko vos kelios dienos.
Pirmasis į pripažintus klasikos kūrinius naujai pažvelgti kviesiantis koncertas įvyks jau lapkričio 9 d. Jonavoje, o lapkričio 16, 19 ir gruodžio 14 dienomis sukvies įspūdingu koncertu pasimėgauti ir Vilniaus, Kauno bei Panevėžio klausytojus. Šį kartą Lietuvos scenoje muzika bus dainuojama, o žodžiai bus perteikiami instrumentu. Tokią naują klasikos koncepciją pateiks du Lietuvoje pripažinti menininkai: dainininkė Vaida Genytė ir smuikininkas Zbignevas Levickis. Artėjant pirmiesiems pasirodymams Z. Levickis sutiko pasidalinti įžvalgomis apie naują koncertą.
– „Auksinės klasikos ir miuziklų dainos“ – projektas, kurį Lietuva išgirs pirmą kartą. Panašios koncepcijos meninės programos mūsų klausytojai dar negirdėjo. Su kokiais iššūkiais teko susidurti, ruošiantis naujam projektui?
– Ruošdamasis šiam projektui, prisiminiau, kaip pradėjome dirbti su gitaristu Aurelijumi Globiu ir kaip tas darbas išaugo į meninę programą. Aurelijus nuolat vis mane skatino kartu padaryti kokį įdomų kūrinį, kitaip pažvelgiant į klasiką. Jis kvietė padaryti su mums įprasta muzika kažką naujoviško, man tuomet atrodė keisto. Taip vis pabandant jis įkalbėdavo vis daugiau ir daugiau kūrinių išbandyti, kol galiausiai tie nedideli bandymai išaugo į meninę programą, kuri ištobulėjo. Taip aš per Aurelijų išmokau elgtis su muzika kiek kitaip, savitai ir neprarandant muzikos skonio bei padorumo. Taip galėjo ir neįvykti, jei ne Aurelijus, tad aš jam už tai labai dėkingas, kad jis taip įžengė į mano gyvenimą. Ruošiantis šiam projektui lygiai taip pat aš įžengiau į Vaidos Genytės gyvenimą. Ir mums pavyksta kartu dirbti, atrasti kažką naujo, tad tikiuosi, kad šis gražus mūsų bendravimas nesibaigs vienu projektu. Tikiuosi, kad galėsime tai dar ne kartą pakartoti. Galbūt kažkada Vaida, jau tapusi visame pasaulyje žinoma dainininke, taip pat su kūrybiniais užmojais įžengs į kokio kito menininko gyvenimą ir sukurs vėl kažką naujo ir įspūdingo.
– Dar neprasidėjus koncertams užsimezgė intriga, jog visame pasaulyje puikiai žinomi ir pripažinti kūriniai, koncertuose nuskambės visiškai naujai, į juos bus kviečiama pažvelgti per naują prizmę. Kai kurie kūriniai bus išdainuoti, nors esame pripratę juos girdėti tik atliekamus instrumentalistų. Kodėl pasirinkote būtent tokią koncepciją?
– Idėja gimė labai netikėtai. Mano bičiulis, „ARTS Libera International“ vadovas, prodiuseris Gintaras Kamsiukas kartą pasiūlė sukurti meninę programą, kurioje būtų ir instrumentinė, ir vokalinė muzika. Gal pirmiausia todėl, kad aš pats esu kilęs iš instrumentinės muzikos ir daug metų dirbant orkestre yra tekę atlikti įvairiausių kūrinių. Turbūt yra labai mažai pasaulyje klasikos kūrinių, kurių aš nežinočiau. Bet prieš tai buvę projektai, kuriuose dalyvavau su A. Globiu bei Daumantu Slipkumi buvo tik instrumentiniai, o mes visi žinome, ir pasaulyje yra pripažinta, kad vokalas labai pagyvina koncertą. Tačiau visą vakarą klausantis vien vokalo, gali atsirasti ir instrumentinės muzikos stygius. Tad tikime, jog smuiko ir vokalo idėja projekte atskleis tiek balso grožį ir gebėjimus, tiek parodys kitą smuiko veidą. Galima sakyti, jog prisiminsime laikus, kai balsas buvo ne dominuojantis, o kaip fonas ar spalva. Mūsų pasirodymuose balsas bus labai įvairus: deklamuos, melodizuos, improvizuos. Taip siekiame atskleisti balso galimybes ir turtingumą. Svarbiausia, kad siekiame jį išlaisvinti iš bet kokių rėmų ir leisime nusiimti kaukę, kad neva tai atlikėjas turi tik vieną balsą.
– Tokiam sudėtingam užmojui pasirinkote jausmingo balso dainininkę V. Genytę. Kaip pavyksta dirbti ir susitarti dviem tokiems žinomiems ir skirtingiems Lietuvoje menininkams?
– Reikia pripažinti, jog Vaida yra Lietuvoje labai žinoma dainininkė ir yra laikoma vunderkinde – juk ji dar vaikystėje net kelerius metus iš eilės yra laimėjusi „Dainų dainelės“ konkursą. Jau būdama vaikas ji buvo labai ryški asmenybė. Nuo pat vaikystės jos ryškus dainavimas sukūrė ir etiketę – itin gabi mergaitė. Vėliau ta mergaitė suaugo ir vėl save atrado įvairiuose projektuose Lietuvos scenoje. Ir aš tuo labiau džiaugiuosi. Beje, Vaida, ragavusi vokalo studijų, kažkodėl savęs nepozicionuoja kaip operos dainininkės, nors šios manieros aiškiai matyti jai dainuojant, ypač miuzikluose. Man buvo maloni staigmena, kai ji sutiko su mano siūlymu dainuoti įvairius kūrinius. Dirbdamas su Vaida pamačiau dar didesnį jos muzikalumą, nei maniau, jos dar neatskleistas galimybes, jos išraišką. Aš dažnai esu labai įsigilinęs į kūrinio formą, mane labai įkvepia ir Vaidos atlikimas, kai ji sugeba pateikti kūrinį taip, kad aš galiu įvairiai jį apžaisti, apgroti. Jaučiu, kad Vaida yra labai universali dainininkė, džiaugiuosi, kad dirbame kartu ir sugebame taip susiderinti, net kai programa improvizacinė.
– Veiklos Jums niekuomet netrūksta: koncertai su orkestru, dabar muzikinis projektas. Kaip pavyksta rasti laiko ir įkvėpimo naujiems iššūkiams?
– Tiesa ta, kad buvau ne kartą nusprendęs nieko naujo nebekurti, nes tai paprasčiausiai atima labai daug laiko ir pastangų. Be to, gyvenime esu jau nemažai nuveikęs, daug projektų dalyvavęs. Bet šį kart mintis, jog tai dar Lietuvoje neskambėjęs projektas, mane labai paskatino. O dar labiau kurti motyvavo galimybė muzikuoti su V. Genyte. Juk nuolat atlikti kitų kūrinius ilgainiui tampa rutina, o čia projektas, kuriame atsiveria galimybė pačiam kažką naujo sukurti. Štai pavyzdžiui mes grojame ir dainuojame Sen Sanso „Gulbę“. Tai ir yra kūryba. Būkime atviri, jog šiandien, kai yra tiek daug kūrinių, tiek daug stilių, tikra kūryba yra labai svarbi. Žinote, tik dabar ir supratau, jog gal ir gerai, kad mane atkalbėjo nuo kompozitoriaus kelio, nors ir studijavau kompoziciją. Dabar žinau, kad yra kompozitorių, kurie labai vargsta. Pirmiausia reikia būti geru muzikantu ir tik tada gali būti kompozitoriumi. Nes jei būsi tik kompozitorius, o su muzika bus sunku, tavo kūryba bus neskani, o gal ir visai nereikalinga
– Koncertai prasideda jau netrukus. Ko iš jų tikėtis Lietuvos publikai?
– Reikia tikėtis išgirsti Vaidą labiau kamerinėje aplinkoje. Juk daugelis ją žino labiau kaip televizijos žvaigždę. O čia ji nulips arčiau žmonių, bus natūralesnė ir paprastesnė. Klausytojams ji nebus nepasiekiama primadona, ji atsiskleis kaip dar jautresnė dainininkė nuo scenos be ribų. Aišku, visų lauks didelė dozė teigiamų emocijų, jausmingos muzikos ir puikios nuotaikos.
Koncertai vyks:
Jonavoje – lapkričio 9 d. 18 val. Jonavos kultūros centre,
Vilniuje – lapkričio 16 d. 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje,
Kaune – lapkričio 19 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje,
Panevėžyje – gruodžio 14 d. 18 val. Panevėžio muzikiniame teatre.
Bilietus platina koncertų salių kasos ir bilietai.lt.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai11
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...