Šiemetinė Tarptautinė Vilniaus knygų mugė kviečia atsigręžti į lietuvišką knygą

Keturias dienas tradiciškai žiemos pabaigoje šurmuliuojanti mugė yra tapusi visuotiniais metiniais atlaidais, kuriuose susitinka knygų rašytojai, skaitytojai, pardavėjai ir pirkėjai. Šiemet ji vyksta jau devintą kartą, patvirtindama savo gyvybingumą. Knygų mugės namai - „Litexpo“ parodų ir konferencijų centras.

Pagal Vilniaus knygų mugės kalendorių, šiandien yra Ilgasis penktadienis. Tai reiškia, kad devintoji tarptautinė Vilniaus knygų mugė – jau pačiame įkarštyje.
Vakar vyko Specialistų dienos renginiai. Šiandien mugė šurmuliuos iki vėlyvo vakaro, atvira visiems, kuriems diena pasirodė per trumpa. Visa rytojaus diena skirta nekasdieniams skaitančiųjų ir rašančiųjų pasimatymams, o sekmadienio renginiai adresuojami visai šeimai.

Ir įvykis, ir reiškinys

Vilniaus knygų mugė neabejotinai tapo vienu ryškiausių Lietuvos kultūros įvykių, didžiausia knygų muge Baltijos šalyse. Ji niekuo nenusileidžia didžiausioms ir seniausioms Europoje Frankfurto, Geteborgo, Maskvos, Varšuvos knygų mugėms.
„Litexpo“ spaudos centro duomenimis, tik pradėta rengti Vilniaus knygų mugė įsitvirtino didžiausiųjų penketuke, o pernai buvo antra, plotu, dalyvių ir lankytojų skaičiumi nusileisdama tik populiariajai „Restos“ parodai.
Per Lietuvą ir Europą apie Vilniaus mugę sklindanti geroji žinia džiugina. Tačiau mums svarbiau, kad mugė būtų ne tik kultūros įvykis, bet ir reiškinys, saugantis ir užtikrinantis Lietuvos skaitančios visuomenės būvį ir gyvastingumą.
„Skaitau, vadinasi, esu“ – toks yra šios mugės šūkis. Regis, kitoks jis nė negalėjo būti, nes tiksliai nusako jos esmę ir misiją: skatinti visuomenę skaityti, iš naujo atrasti knygą ir jos teikiamą naudą. Juo labiau kad 2008-ieji Lietuvoje paskelbti Skaitymo metais.
Šių metų mugės tema – lietuvių literatūra – taip pat atsirado neatsitiktinai. Rengėjų teigimu, ją padiktavo apibendrinta ankstesnių metų patirtis.
Pastebėta, kad nors kasmet į mugę atvyksta garsūs užsienio šalių rašytojai, lankytojai ne mažiau domisi lietuvių autoriais: gausiai lanko susitikimus, perka knygas. Pastaraisiais metais ši tendencija tik stiprėja.
„Lietuvos leidėjų asociacijos atliktais apskaičiavimais, prieš dvejus metus lietuvių autorių knygos mugėje sudarė 20 procentų, šiemet jų yra jau 35 procentai“, – teigia asociacijos prezidentas Eugenijus Kaziliūnas.

Skaitytoją augins diskusijos

Didžioji knygų fiesta jau užgyveno tradicijų, prie kurių visi įpratome. Ji kasmet pažeria naujovių ir netikėtumų, be kurių nebūtų tokia visų laukiama.
Mugės rengėjų visuomenei skleidžiamoje informacijoje tarp didžiausių naujienų yra minimas keletą metų brandintas Diskusijų klubas. Tai itin aktualu tiems mugės lankytojams, kurie ateina ne tik ir ne tiek apsipirkti, kiek dalyvauti kultūros renginiuose, pabendrauti, padiskutuoti, aptarti literatūros naujoves ir pasidalyti įspūdžiais.
Paminėtina ir tai, kad Diskusijų klubas bus savarankiška mugės intelektualinė erdvė, nesusieta su kuria nors konkrečia leidykla ar nauju leidiniu.
Diskusijų klubo sėkmę prognozuoja ir jo vadovai. Tai yra skaitančiajai visuomenei gerai pažįstamos asmenybės – Leonidas Donskis ir Rolandas Maskoliūnas. Tikimasi, kad šis klubas įsitvirtins tarp Vilniaus knygų mugės kuriamų tradicijų.

Ir veteranai, ir naujokai

Šiemet mugės dalyvių sąrašas siekia net pustrečio šimto. „Tradiciškai liūto dalį sudaro leidyklos – net 145. Toliau pagal gausumą rikiuojasi knygų prekybininkai, aukštųjų mokyklų leidyklos, laikraščių ir žurnalų leidėjai, knygynų, mokslinių institutų leidyklos, muzikos įrašų leidėjai, asociacijos, sąjungos, fondai, informacijos ir meno centrai. Taip pat dalyvauja užsienio kultūros institutai, muziejų leidyklos, bibliotekos, spaustuvės bei Varšuvos knygų mugė“, – vardijo „Litexpo“ Parodų organizavimo ir rinkodaros skyriaus bei šios knygų mugės projekto vadovė Milda Gembickienė.
Kaip ir kasmet, mugėje dalyvauja visos pagrindinės Lietuvos leidyklos, šia proga specialiai išleidžiančios naujas knygas, ir knygų prekybos įmonės. Nuolatinėmis mugės dalyvėmis tapo ir kai kurios užsienio šalių kompanijos. Ypač gausiai ir solidžiai šiemet prisistato kaimynė Lenkija.
Knygų mugė yra gyvas, besikeičiantis organizmas, atviras naujoms idėjoms, formoms ir naujokams. Naujų mugės dalyvių šiemet išvysime dvidešimt penkis. Pernelyg daug, kad būtų galima išvardyti visus. Vis dėlto verta paminėti viešąją įstaigą „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, mugėje debiutuojančią akcija „Haiku Vilniuje“. Jos metu mugės lankytojai galės eilėmis išpažinti savo meilę Vilniui.

Megažvaigždė ir kitos žvaigždės

Užsienio rašytojų į šiųmetę mugę pakviesta mažiau nei įprastai – 14 autorių. Viena mugės rengėjų, viešosios įstaigos „Lietuviškos knygos“ direktorė Aušrinė Jonikaitė sako, kad šį faktą galima interpretuoti įvairiai. „Pirma, šiemet pasirinkta lietuviška mugės tema. Pastebima, kad slūgsta didžiųjų leidyklų varžybos, kuri pasikvies daugiau ir garsesnių autorių. Dar vienas paaiškinimas, kodėl užsienio autorių pakviesta mažiau, – dėmesys žvaigždžių „kokybei“ ir išaugusios didžiųjų žvaigždžių kainos.“
Šių metų svečius galima apibūdinti trumpai: megažvaigždė ir kitos žvaigždės.
Ypatingas Vilniaus knygų mugės svečias – amerikiečių rašytojas Johnas Irvingas. Autorius, karaliaujantis pasaulio skaitomiausių rašytojų sąrašuose, specialiai į Vilniaus knygų mugę atvyko leidyklos „Alma littera“ kvietimu. Jis lietuvių skaitytojams pažįstamas ir daugelio jų garbinamas už romanus „Sidro namų taisyklės“, „Našlė vieneriems metams“, „Ketvirtoji ranka“, „Malda už Oveną Minį“, „Pasaulis pagal Garpą“.
„Alma littera“ taip pat pakvietė į mugę žinomą vokiečių vaikų rašytoją Ludgerį Jochmanną, kuris jau ketvirtį amžiaus rašo savo knygas Knisterio literatūriniu pseudonimu. Norvegų autorius Peras Petersenas ir japonų rašytoja Asuka Fujimori viešės leidyklos „Tyto alba“ kvietimu. Prancūzų rašytojas Timothee de Fombelle yra leidyklos „Gimtasis žodis“ svečias. Į mugę atvyksta keletas lenkų rašytojų. Saviškių dalyvauja daugiausiai – net 80 lietuvių autorių.
Tarp Vilniaus knygų mugės svečių – Europos Sąjungos daugiakalbystės komisaras Leonardas Orbanas, Jeruzalės knygų mugės, Frankfurto knygų mugės atstovai ir Izraelio leidėjai.

Premijos ir antipremijos

Jau tapo tradicija Vilniaus knygų mugės metu įteikti įvairias premijas ir apdovanojimus.
Šiemet LR kultūros ministerija įteiks pirmąsias premijas už nuopelnus skatinant skaitymą. Tai itin susiję su mugės tema ir Skaitymo metų idėja. Premijos bus įteiktos rašytojai ir žurnalistei Gintarei Adomaitytei, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos mokytojai ekspertei Aušrelei Liucijai Baublienei, Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų skyriaus metodininkei Daliai Balsienei-Kudžmaitei.
Tradiciškai mugės metu vyks LR kultūros ministerijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos organizuojamo knygos meno konkurso „Vilnius 2007“ laureatų apdovanojimas.
Mugėje prizus atsiims Astridos Lindgren 100-mečiui skirto rašinių konkurso laureatai. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga įteiks Bičiulių premiją ir Antipremiją. Apdovanojimai laukia „Metų knygos rinkimų“ nugalėtojų bei konkurso „Daivos Vaitkevičiūtės apysakos „Trise prieš mafiją“ tęsinio“ laimėtojų.
Kai kurie laimingieji jau žinomi, apie kitus tuoj išgirsime. Norėtųsi tikėtis, kad pažymėtiesiems ir visiems kitiems knygų mugės autoriams brangiausi iš visų apdovanojimų tebėra skaitytojo meilė ir pripažinimas.