Tris Lietuvos miestus aplankysianti tarptautinė bienalė suteiks galimybę stebėti kuriamą meną

Vilniuje šiandien startuoja 2-oji tarptautinė grafikos bienalė „Now art Now future“ („Rytoj yra dabar“).

Šiuolaikinio meno centre vyks bienalės atidarymas ir bus pristatyta konkursinė ekspozicija. Vakare prekybos centro „Gedimino 9“ parodų salėje lankytojai išvys jau iki bienalės pradžios daug diskusijų sukėlusį kaunietės grafikės Jūratės Rekevičiūtės projektą „Paruošta istorijai“.
Vėliau, iki pat birželio 9 dienos, bienalės renginiai vyks ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje.
Bienalės organizatoriai tikina, kad kiekviename mieste bus pristatyti išskirtiniai meno projektai, kad nė viena ta pati paroda nebus pervežta iš vieno miesto į kitą, nepasikartos nė vienas autorius. Kiekviename mieste bienalė turi savo kuratorių. Žodžiu, viskas gyva, šviežia, autentiška.
2-ojoje tarptautinėje meno bienalėje laukiama kūrėjų iš Kanados, Rusijos, JAV, Meksikos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Rumunijos, Estijos, Japonijos.
Ši bienalė – trijų menininkų kūrybinės grupės: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus menotyrininko Igno Kazakevičiaus, kaunietės grafikės Jūratės Rekevičiūtės ir vilniečio kino režisieriaus Ričardo Rickevičiaus nuo 2005 metų puoselėjamos idėjos rezultatas.
Organizatoriai itin akcentuoja šiųmetės bienalės temą „Present time/Esamasis laikas“, išryškindami laiko „Čia“ ir kūrybos „Dabar“ reikšmes. Jie kviečia nesigręžioti atgal, spjauti į įprastus meno pateikimo standartus, pasenusius kūrybos kanonus ir kūrinio sureikšminimą. Ir į pasirinktą temą jie siūlo žvelgti netradiciškai, naujai ir provokatyviai – tiek dalyvius, tiek ir žiūrovus.
Antrą kartą vykstančioje grafikos bienalėje žiūrovams bus suteikta galimybė stebėti realiame laike kuriamą meną: renginiuose pristatomos ne tik žymių pasaulio menininkų parodos, bet ir visuomenei atviri užsiėmimai.
Projekto autoriai tikisi išplėsti kultūros vartotojų ratą, besidominčiuosius supažindinti su kūrybos technologijomis, išprovokuoti diskusijas apie nusistovėjusias ir galimas naujas kultūros vartojimo tradicijas, apie menininkų dvasinės ir fizinės laisvės santykį, apie kūrėjų priklausomybę nuo konjunktūros, rinkos ekonomikos, užsakymų, kūrybinių sąjungų bei lokalių kontekstų.