Silikoninis smūgis stresui

Savigynos kursai, kurių lankytojams nereikia nė menkiausio fizinio pasirengimo. Ir išmokti juose galime ne metodų, kaip apsiginti nuo fizinio smurto. Menamas priešas juose – rutina ir stresas. Mokoma technika – silikoninių lėlių animacija.

Plastiška ir ekspresyvi

Kelias dienas trukusiose "Savigynos" kūrybinėse dirbtuvėse lankytojus treniravo du patyrę instruktoriai, "Psilikono teatro" įkūrėjai – Auksė ir Darius Petruliai, jau aštuonerius metus tobulinantys savo techniką ir vykdantys meninius bei socialinius projektus.

Kovos su įtampa ginklo – silikono – naudojimas šiuolaikiniame mene nėra naujovė. Jis jau nuo devintojo dešimtmečio ėmė plisti kaip plastiška ir ekspresyvi medžiaga. Naudojama tiek skulptūroje (ir dabar galima M.Žilinsko galerijoje apžiūrėti hiperrealistines Patricios Piccinini skulptūras), tiek tapyboje – skystas silikonas naudojamas vietoj įprastinių dažų.
Vis dėlto Kaune įsikūręs "Psilikono teatras" analogų neturi ne tik Lietuvoje. "Mūsų teatras apkeliavo daug Europos šalių festivalių, šiemet rodėme spektaklius Amerikoje, tačiau niekur neteko sutikti tokiu principu kuriamo miniatiūrinių silikoninių figūrėlių teatro", – pasakoja A.Petrulienė.

Emocijos ir plastika

Grafikos studijas baigusi menininkė, animaciją su silikono figūromis atrado netikėtai. "Norėjau padaryti atspaudą ir pabandžiau į formą įlieti silikono. Taip atsirado pirmoji silikoninė figūrėlė. Pastebėjau jos plastiškumą, atsparumą, taip pat, kad pagal formą galima išlieti keletą tokių pačių lėlių", – pirmuosius teatro žingsnius prisimena pašnekovė.

Psilikono lėlės vaidina visai kitu principu, nei įprasta lėlių teatre. Jos animuojamos gan paprastai – judinant, spaudžiant tarp dviejų skaidraus organinio stiklo plokščių padėtą figūrą. Taip išgaunamas ne tik judesys. Ekspresyvi ir plastiška medžiaga leidžia perteikti emocijas.

Toks kūrybinis procesas ir animacijos stebėjimas išties nuramina – minkštos, tačiau dinamiškos formos, objektų koliažai padeda visai užmiršti kasdienybės rūpesčius. Savigyna sėkminga, stresui skelbiamas nokdaunas.

Scenaristai iš "Tėvo namų"

"Mes nesame institucijos teatras, tad dažniausiai savo kūrybą rodome per festivalius, individualių pasirodymų surengiame nedaug. "Savigynos" projektui vykdyti gavome Kauno miesto savivaldybės stipendiją, "Draugiškos zonos" paramą, o VDA Kauno dailės fakultetas suteikė patalpas", – džiaugėsi A.Petrulienė.

Kūrybinės dirbtuvės, vykusios naujai įrengtoje VDA Kauno dailės fakulteto galerijoje, – tai antrasis projekto etapas. Pirmoji projekto dalis įsiliejo į birželį Šančiuose vykusius Kauno bienalės "Draugiškos zonos" renginius.

"Dirbome su Žemųjų Šančių "Tėvo namų" bendruomene – iš įkalinimo įstaigų grįžusiais žmonėmis. Pasiūlėme jiems bendradarbiauti kuriant scenarijų naujam "Psilikono teatro" spektakliui", – "Psilikono teatro" įkūrėja prisiminė spektaklį, sukurtą Šančiuose nutikusio nutikimo – pasikorusios lapės – pagrindu.

"Tėvo namų" nariams teko užduotis išgalvoti savąją šio nutikimo versiją. Į spektaklio "Šančių lapė pasikorė" premjerą scenarijaus autoriai neatvyko. Užtat gausiai susirinkusi šančiškių publika neliko abejinga spektaklio idėjoms.

"Ekrane atsivėręs gyvenimo absurdiškumas ir teisybės siekis nesvetimas mums visiems. Maža ir uždara "Tėvo namų" bendruomenė padėjo mums užčiuopti universalias problemas", – pasakoja menininkė.

Ne vien estetika

Bendravimas su socialinės rizikos grupėmis, visuomenės problemų aptikimas ir kova su jomis – visa tai leidžia priskirti "Psilikono teatro" veiklą socialinio meno sričiai. Savo temoms kūrėjai dažniausiai renkasi tikras istorijas, artimas vietos žmonėms.

Renkant istorijas, jas analizuojant atliekamas savitas socialinis tyrimas: bandoma aiškintis aplinkybes, priežastis, pateikiamos įvairios versijos. Istorija tampa "Psilikono teatro" spektakliu – tarsi menas įsiterpia į socialinį tyrimą. Petruliai čia tampa tarpininkais, socialinėms problemoms suteikiančiais meninį pavidalą.

"Įdomios dokumentinės istorijos yra labai reikalingos mūsų kūrybai – jos padeda sudominti žmones, – sako menininkė ir pabrėžė norą, kad pasakojimas būtų išgirstas. – Tikimės, kad žinia, kurią nešame, yra svarbi. Kad ne veltui rodome spektaklius, kad mūsų buvimas konkrečioje vietoje akis į akį su žiūrovais yra abipusiai reikalingas."

A.Petrulienė pabrėžia: "Psilikono teatras" kuria daugiau nei tik estetinio pasigėrėjimo vertus vaizdus: savo veikla jis siekia iškelti, spręsti visuomenės problemas.

Jūsų istorija – teatro istorija

"Savigynos" dirbtuvėse svarbu buvo ne lankytojų skaičius, o susitikimų kokybė. "Kiekvienas atėjęs su savimi atsinešdavo netikėtą mintį, atrodo, visi apsilankiusieji buvo būtent tie, kurių labiausiai reikėjo", – džiaugėsi menininkė.

Ji neabejoja: veikiausiai ne visi norėjusieji spėjo užsukti ir papasakoti savo istorijos, kuri atgytų "Psilikono teatro" spektaklyje. Todėl menininkai kviečia kauniečius, norinčius pasidalyti savo istorija – pastarąsias reikia rašyti e. paštu sirdies.riksmas@aukse.lt.

Menininkai atviri bet kokio pobūdžio pasakojimams. "Psilikono teatro" animacijai reikalingos jūsų istorijos atveriančios miesto paslaptis ir skaudulius, mintys, kurios neduoda jums ramybės, neįtikimi jūsų likimo vingiai, visa, kas įdomaus jums nutiko labai senai ar vakar", – kviečia A.Petrulienė.