- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus skirtas Ukrainoje nužudytam režisieriui Mantui Kvedaravičiui.
Sekmadienį oficialioje ceremonijoje apdovanojimą pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, o laureatą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Suprantu, kad kartais menininkai savo kūrinius – toks jau likimas – paženklina savo krauju ar net gyvybe (...). „Auksinė gervė“ skris labai aukštai – pas ryžtingą, drąsų ir bebaimį žmogų, kuris tapo žmogumi-legenda visiems laisviems laisvo pasaulio žmonėms, pas tą didį žmogų, kurio šešėlyje maži ieško užuovėjos“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ceremonijoje parodytame vaizdo įraše V. Zelenskis citavo M. Kvedaravičiaus pasakytus žodžius sukūrus filmą „Mariupolis“: „Jei mes gyvename tam tikrame pasaulyje, mes girdime tam tikras dainas, klausomės radijo, žiūrime tam tikrą kiną – visa tai sukuria mus, sukuria mūsų mentalitetą“.
„Tai buvo Manto Kvedaravičiaus žodžiai, taip jis komentavo savo sukurtą filmą, skirtą Mariupoliui, filmą, kuriuo jis norėjo parodyti, kaip karas veikia miestą, kaip karas keičia žmones. Ir šie, lyg ir paprasti žodžiai, iš tiesų yra yra apie tai, koks yra žmonių gyvenimas, kokie jie yra žmonės“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Anot Ukrainos vadovo, būtent menas „visuose savo pavidaluose ir visomis prasmėmis“ formuoja žmones bei juos apšviečia, arba atvirkščiai – įkalina juos tamsoje ir mele“.
„Ir tai gali būti kino, knygų, dainų, radijo atsakomybė. Visko, ką mes girdime, matome ir skaitome. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu skleisti tiesą, palaikyti meną, kuris skirtas gyvenimui, o ne tiems, kurie nori tą gyvenimą sunaikinti. Ukrainiečiai visada prisimins Mantą Kvedaravičių kaip žmogų, kuris buvo būtent toks. Šis žmogus tikrai vertas „Auksinės gervės“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis pabrėžė, kad M. Kvedaravičius brangino gyvenimą ir visada pasisakydavo prieš tai, kas jo požiūriu kėlė grėsmę gyvenimui ir tai, pasak Ukrainos prezidento, buvo „labai dėmesingas požiūris“.
„Prašau jūsų, kad jūsų požiūris būtų toks pat dėmesingas, kad jūs irgi palaikytumėte gyvenimą, kad nepamirštumėte apie Ukrainą, apie Mariupolį ir apie tai, kad šis karas, atėmęs Manto gyvybę – Rusijos karas prieš Ukrainą. Jis turi pasibaigti. Pasibaigti kuo greičiau“ , – kalbėjo jis.
I. Šimonytė į kino apdovanojimų ceremonija atvyko dėvėdama tradicinius ukrainietiškus siuvinėtus marškinius – vyšyvanką. Dar prieš paskelbiant M. Kvedaravičių laureatu kalboje ji didžiausią dėmesį taip pat skyrė karui Ukrainoje, sakydama, kad daugelio mūsų draugai ar pažįstami „šiandien iš tiesų gyvena trileryje su siaubo elementais“.
„Auksinė gervė“ skris labai aukštai – pas ryžtingą, drąsų ir bebaimį žmogų, kuris tapo žmogumi-legenda visiems laisviems laisvo pasaulio žmonėms.
„Ir mes su skausmu suprantame, kad tai, apie ką norėjome būti tik skaitę istorijos knygose ir matę meniniuose filmuose, šiandien yra kažkieno kasdienybės dokumentika. Bet tai yra ir tas laikas, kada visų sričių menininkai, įskaitant ir kino menininkus, turi rasti, ką pasakyti sau ir mums visiems“, – kalbėjo ji.
45-erių lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas M. Kvedaravičius balandžio pradžioje žuvo Mariupolio mieste, į kurį atvyko miestui jau esant Rusijos pajėgų apsuptyje ir kūrė savo pirmojo filmo apie šį miestą tęsinį.
Už žuvusį sūnų „Auksinę gervę“ atsiėmusi jo mama Banguolė Kvedaravičienė sakė, kad šio apdovanojimo kaina „tikrai didelė“.
„Bet vis tiek esame dėkingi visiems, kurie leido pajusti, kad Manto gyvenimas nėra tik mūsų gyvenimas, dėkingi visiems, kurie Mantą mylėjo ir pažino tokį, koks jis buvo. Ačiū, Mantas tikriausiai būtų labai apsidžiaugęs“, – sakė B. Kvedaravičienė.
Apdovanojimų organizatoriai taip pat skyrė finansinę paramą M. Kvedaravičiaus artimiesiems, taip pat ir jo vaikams.
M. Kvedaravičius yra sukūręs penkis filmus, visi jie sulaukė sėkmės tarptautiniuose festivaliuose, profesionalų ir kino žiūrovų dėmesio. Jis debiutavo filmu „Barzakh“ (2011), kalbančiu apie dingusius žmones Čėčėnijoje, jų artimųjų traumas.
Pirmąjį „Mariupolį“ režisierius sukūrė 2016 metais. Jis pasakojo apie 2014–2015 metais vykusius karo veiksmus šiame mieste. Šių metų vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus aktyvius karo veiksmus šalia šio uostamiesčio ir mieste, M. Kvedaravičius nuvyko ten kurti filmo tęsinio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainiečius įkvėpė meno terapija
Centriniame pašte surengtoje parodoje „Aš esu čia“ – Ukrainos vaikų žvilgsnis į Kauną ir pasakojimai apie savo išgyvenimus. Čia eksponuojama daugiau nei 30 piešinių. ...
-
Kino filme „Tvano nebus“ pagrindinį vaidmenį suvaidinęs V. Masalskis: aš kariauju nuo 2014-ųjų
Praėjęs raudonu kino režisieriaus Marato Sargsyano filmo „Tvano nebus“ premjeros kilimu, susirinkęs aplodismentus ir ovacijas pagrindinio – Pulkininko – vaidmens atlikėjas Valentinas Masalskis išskrido atostogų. Sako, labai...
-
Vakar Anykščiuose prasidėjusio 15-ojo „Purpurinio vakaro“ akcentai: Mekas, Sutkus ir „G&G Sindikatas
Vakar Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, pradėjo dygti palapinių miestelis. Penkioliktą kartą gyvos muzikos ir kultūros gerbėjus, rugpjūčiui pasukus rudeniop, slėnyje, o ir visame mieste surenka festivalis „Purpurinis vakaras“. Kūryb...
-
Ar nepaskęsime kultūriniame triukšme?6
Kokios kultūros? Tokį klausimą norisi pateikti užrašo / idėjos / projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ autoriams / organizatoriams ir visiems, kas nujaučiamą sąvokos „kultūra“ turinį priima kaip vien...
-
Unikalus kultūros paveldo objektas kviečia susipažinti su vilnos ir senųjų amatų tradicijomis
Dar šiemet naujam gyvenimui bus prikeltas unikalus Pasvalio rajone esantis inžinerinės technikos objektas – Raubonių vandens malūnas-vilnų karšykla-verpykla. Jo restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai j...
-
Merkinėje atgimsta tarpukario rengtos Senovės dienos1
Varėnos rajone, Merkinėje, penktadienį prasideda festivalis „Samanos“, priminsiantis prieš Antrąjį pasaulinį karą čia vykusias Senovės dienas. ...
-
Paskutinė galimybė apsilankyti parodoje „1972. Pramušti sieną“: filmų seansai bei diskusijos
Pavasario pabaigoje duris atvėrusi „Kaunas 2022“ paroda „1972. Pramušti sieną“ skaičiuoja paskutines savo savaites. Rugpjūtis – ne tik puiki proga nespėjusiems aplankyti ekspoziciją, bet ir galimybė sudalyvauti turin...
-
Kinas su speleologais: itališka drama „Urvas“ ir kopimas į „Romuvą“
Rugpjūčio 27 dieną, šeštadienį, 17 val. Kino namai „Romuva“ ir klubas „Aenigma“ kviečia į renginį – Lietuvos speleologai kops į modernistinės Kauno architektūros simboliu tapusį kino teatro bokštel...
-
D. Nausėdienė Marijampolėje susitiko su išeivijos menininku R. Bartkumi2
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolėje vykstančiame tarptautiniame kūrybiniame meno simpoziume „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“, susipažino su naujai kuriamais sieninės tapybos dar...
-
Gargždai savaitgalį taps cepelinų sostine4
Gargždiškiai kviečia į penktąjį cepelinų virimo čempionatą. Į čempionatą kviečiami visi Lietuvos cepelinų virėjai. Gargždai šiemet švenčia 769-ąjį gimtadienį. Ar pavyks virėjams išvirti 769 cepelinus, paai&scaron...