Scenos senbuvio sėkmės receptas

40-metį švenčiantis „Vienos kraujas“ išsiskiria operetės žanro meistriškumu

40-metį švenčiantis „Vienos kraujas“ išsiskiria operetės žanro meistriškumu

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ryt scenos uždanga pakils jubiliejiniam „Vienos kraujo“ spektakliui. 40-metį švenčiančio pastatymo premjera įvyko 1968 m. balandžio 16-ąją.

Ilgaamžiškumo paslaptis

Stebinantį spektaklio ilgaamžiškumą lėmė nuostabi, amžinai jauna J.Strausso muzika ir statytojų sugebėjimas taikliai perteikti operetės žanro žavesį, perprasti žiūrovų lūkesčius.

1968 m. pastatytas spektaklis išsiskyrė iš kitų teatro repertuaro veikalų ne tik tvirtu, kryptingu režisūriniu sprendimu ir išraiškinga choreografija. Labiausiai to meto artistus ir publiką pakerėjo iš esmės naujas scenovaizdžio pateikimas – išbaigta, efektinga scenografija, kokybiški, itin puošnūs kostiumai, o drauge visų spektaklio sudedamųjų dalių, elementų stilistinis vientisumas.

Operetės „Vienos kraujas“ interpretaciją kauniečiams pristatė Estijos menininkai. Režisierių Paulą Mägį teatro artistai mini kaip puikų operetės žanro meistrą, aukštos sceninės kultūros menininką.

Bendradarbiavimas nenutrūko

Žiūrovai žavėjosi spektaklio dailininko Eldoro Renterio išmone, skoningais kostiumais, demonstruojančiais puikų vaizduojamo laikotarpio stiliaus suvokimą. Žymusis Estijos scenografas netgi buvo atsivežęs savo dailininką Francą Matį dekoracijoms nutapyti. Pakilus scenos uždangai, estų menininko pastangas publika kaskart įvertindavo audringomis ovacijomis.

Prasmingai režisieriaus ir dailininko darbą papildė baletmeisterio Heino Asalu choreografija. Jis išmokė artistus suktis valso ritmu kaip tikrus XIX a. Vienos aristokratus.

Estų menininkai po šio sėkmingo operetės pastatymo ir toliau bendradarbiavo su Kauno teatru.

Įsimintini startai

1968 m. „Vienos kraujas“ buvo reikšmingas ir teatro dirigentui Stasiui Domarkui, jis jau dirigavo teatro spektaklius, bet ši operetė buvo pirmasis jo pastatymas.

1968 m. premjeriniuose operetės „Vienos kraujas“ spektakliuose dainavo, šoko ir vaidino Vytautas Blažys ir Anicetas Kunčius, Aloyzas Domeika ir Jonas Antanavičius, Danutė Dirginčiūtė ir Marija Žilionytė, Jonė Ragaišytė ir Aldona Mikšytė, Aldona Valiukėnaitė ir Filomena Viržonytė, Leonas Stanevičius ir Kazys Mikalauskas, Gediminas Šmitas ir Valentinas Čepkus, Zuzana Masiulevičiūtė ir Bernarda Petravičiūtė, Birutė Dženkaitytė, Vincas Čižauskas, Jonas Janulevičius, Vincas Kukaitis, Vytautas Račas, nuo premjeros iki šiol operetėje vaidina ir skirtingus vaidmenis sukūrė Algis Jacunskas.

Beje, šis spektaklis yra ypač svarbus Muzikinio teatro operetės primadonos D.Dirginčiūtės kūrybinėje biografijoje. Operetėje „Vienos kraujas“ dainininkė sukūrė savo pirmąjį reikšmingą – grafienės Cedlau – vaidmenį. Ji su kaupu pateisino režisieriaus pasirinkimą ir pasitikėjimą, po šios premjeros pasipylė kiti pagrindiniai vaidmenys naujuose spektakliuose. O Grafienės Cedlau partiją D.Dirginčiūtė „Vienos kraujyje“ dainuoja iki šiol ir yra nepamainoma ir vienintelė šio vaidmens atlikėja.

Papildė jauni solistai

Kauniečių mėgiamą spektaklį 1985 m. atnaujino režisierė Aldona Ragauskaitė, ji pagrindinius vaidmenis patikėjo teatro trupę papildžiusiems jauniems solistams – Gediminui Maciulevičiui, Danieliui Vėbrai, Dalei Rakauskienei, Linai Kinderytei, taip pat Tatjanai Čiumičiovai, Pranui Petryšai, Laimai Kuzmickaitei, Juozui Janušaičiui ir kitiems. Vėliau vaidmenis operetėje sukūrė Eduardas Gutauskas, Lina Vizbaraitė, Gražina Miliauskaitė.

2001 m. operetę atnaujino režisierius Gintas Žilys ir teatro vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas. Jiems talkino dailininkė Janina Malinauskaitė, choreografė Irena Ribačiauskaitė. Spektaklyje drauge su pripažintais operetės meistrais D.Dirginčiūte, G.Maciulevičium, Eleonora Kliučiūte, Nomeda Vilkanauskaite, dainuoja ir Gitana Pečkytė, Mindaugas Zimkus, Arvydas Sauspreikšaitis ir kiti, o Grafo vaidmenį iš Jono Antanavičiaus perėmė LNOBT solistas Bronius Tamašauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių