„Salve Musica“ kviečia švęsti drauge Pereiti į pagrindinį turinį

„Salve Musica“ kviečia švęsti drauge

2006-12-22 09:00

„Salve Musica“ kviečia švęsti drauge

Šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ Kalėdas kviečia švęsti drauge Klaipėdos koncertų salėje ir Laikrodžių muziejaus kiemelyje.

„Palinkėkime ramybės...”

Klaipėdos koncertų salės kolektyvai – choras „Aukuras” ir kamerinis orkestras tęsia gražias bendro muzikavimo tradicijas. Šiandien 18 val. jie kviečia į koncertą „Palinkėkime ramybės...” Romantinę programą su Alfonso Vildžiūno vadovaujamu choru ir Liudos Kuraitienės vedamu orkestru parengė dirigentas Robertas Šervenikas.

Solo partijas su choru ir orkestru šiame „Salve Musica” koncerte atliks net keli svečiai. Visų pirma Ignas Misiūra - vienas iš aktyviausiai koncertuojančių Lietuvos dainininkų - bosų, puikiai atliekantis tiek moderniąją muziką, tiek senuosius šedevrus.

I.Misiūra, pritariant orkestrui, padainuos Felikso Bajoro „Tėve mūsų” bei dvi dainas iš F.Šuberto vokalinio ciklo „Gulbės giesmė” („Schwanengesang”) .

Violončelininkė R.Kalnėnaitė su Klaipėdos kameriniu orkestru pagrieš A.Dvoržako, P.Čaikovskio ir B.Martinu kūrinius.

Antroje koncerto dalyje choro „Aukuras“ bei Klaipėdos kamerinio orkestro interpretacijoje skambėsiančios F.Šuberto Mišios Nr. 2 G-dur turėtų tapti šios adventinės programos emocine kulminacija. Solo partijas dainuos I.Misiūra, Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rasa Ulteravičiūtė (sopranas) bei Vitalijus Muravjovas (tenoras).

Didžioji varpų naujiena

Šių metų Kalėdos Klaipėdoje – ypatingos. Džiugią šv. Kalėdų žinią švenčiančiam miestui pirmąkart paskelbs naujieji Klaipėdos kariliono varpai: gruodžio 25-ąją, pirmadienį, 16 val. visi miestelėnai bei svečiai kviečiami į Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelį paklausyti pirmojo Klaipėdos kariliono muzikos koncerto.

Varpai buvo rudenį nulieti vienoje Olandijos gamyklų, atvežti į mūsų uostamiestį ir užkelti į Klaipėdos pašto bokštą, jame sumontuoti bei suderinti.

Klaipėdiečiai ir kauniečiai varpininkai Kęstutis Kačinskas, Stasys Žilevičius, Giedrius Kuprevičius bei Julius Vilnonis pirmieji prakalbins naująjį instrumentą. Skambės specialiai šiai progai sukurto Lauryno Vakario Lopo kūrinio “Cantate Domino” premjera. Maestro G. Kuprevičius pagros savo improvizaciją “Pirmoji pažintis. Pirmas prisilietimas”. Girdėsime varpais grojamą J. Naujalio, G. Hendelio, S. Joplino ir kt. kompozitorių muziką.

Momentinės vizijos

Festivalio projekte „Improvizijos” gruodžio 27-ąją, trečiadienį, 18 val. spontaniškai minčių tėkmei, momentinei vizijai kartu su žymiuoju saksofonininku Petru Vyšniausku atsiduos puikus džiazo pianistas Egidijus Buožis.

Komentuodamas šį savo sumanymą, Egidijus prisipažino, kad atiduoda duoklę Klaipėdai - miestui, su kuriuo jį sieja šilti prisiminimai. Egidijaus žmona Jūratė, taip pat pianistė, buvusi klaipėdietė, kadaise mokėsi S.Šimkaus konservatorijoje. Šioje įstaigoje muzikos meno paslaptis atrasti mėgino ir P.Vyšniauskas. Vėliau savo gyvenimą susiejęs su Vilniumi, jis į tą pačią geriausių Lietuvos pūtikų kalvę – mūsų konservatoriją atsiuntė sūnų Dominyką.

Prieš ketverius metus pradėtą spontaniškų improvizacijų idėją E.Buožis jau įgyvendino duetuose su smuikininku Zbignevu Levickiu bei perkusininku Pavelu Giunteriu. O pirmasis pianisto bendras muzikavimas su P.Vyšniausku ką tik gražiai suskambėjo Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje.

„Nežinau nė vieno taip grojančio saksofonu. Man tai – atradimas“. Taip profesorius K.Bergas (JAV) atsiliepė apie vieną žymiausių ir universaliausių Lietuvos muzikų – taip dažnai yra pristatomas P.Vyšniauskas. Muzikos kritikų nuomone, du svarbiausi P.Vyšniausko „arkliukai“ – improvizacija ir liaudies muzikos inkliuzai – geriausiai atskleidžia jo talentą.

E.Buožis džiazu susidomėjo būdamas dvylikos. Jau pirmieji pianisto pasirodymai buvo sėkmingi – 1984-aisiais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiamame tarptautiniame fortepijoninės improvizacijos festivalyje jis užėmė pirmąją vietą. Nuo tada Egidijus pasirodo kaip džiazo solistas, ansamblių lyderis. Jis taip pat kuria muziką.

E.Buožis minėjo, kad „Improvizijose” bus galima išgirsti stilistinių aliuzijų į Bartoką, Prokofjevą, Stravinskį, Skriabiną. Bet tai bus tik akimirką ir niekada daugiau panašiai nepasikartos...

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų