- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovai reiškia užuojautas sekmadienį mirus knygų iliustratorei, grafikei ir pedagogei Birutei Žilytei-Steponavičienei.
Anot prezidento Gitano Nausėdos, dailininkė kalbėjo „aktualia, iš lietuviškosios gelmės kylančia menine kalba“.
„Žmogus, savyje talpinęs epochinę pasaulio pažinimo dovaną, dosniai ja dalinosi tiek su savo kūrybos gerbėjais, tiek su M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniais. Nuo stebuklingo pasakų pasaulio, iki ryškios raudonos mūsų istorijos puslapiuose – esame ir būsime menininkės vaizdinių gylio ir jėgos liudininkai“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, grafikės kūryba, pedagoginė ir edukacinė veikla rašė ryškius Lietuvos dailės istorijos puslapius.
„Talentingą menininkę, žinomą Birutės Žilytės vardu, primins gausus kūrybinis palikimas – spalvingos iliustruotos knygos, grafikos ir tapybos darbai Lietuvos muziejuose bei privačiose kolekcijose. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu kūrėjos šeimą, artimuosius, mokinius ir meno bendruomenę“, – sako ji.
Premjerė Ingrida Šimonytė pastebi, jog knygų iliustratorės darbai išsiskiria tiek unikaliu autoriniu stiliumi, tiek gerai atpažįstamais, savitai įprasmintais lietuviškosios kultūros motyvais.
„Savo žiniomis, talentu ir šviesiu žvilgsniu į pasaulį B. Žilytė-Steponavičienė ilgus metus dalijosi su M. K. Čiurlionio meno mokyklos bendruomene, prisidėdama prie jaunųjų menininkų kartų ugdymo“, – sakoma jos užuojautoje.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dailininkė kūryboje „derindama lietuvių folkloro tradicijas su modernizmo principais, sukūrė savitą iliustracijų stilių, kuris ne tik praturtino vaikų literatūros pasaulį, puošė viešąsias erdves, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje“.
„Netekome iškilios menininkės, pasišventusios pedagogės, tačiau jos kūrybinis palikimas išliks nemarus, mums, mūsų vaikams ir ateities kartoms žadindamas vaizduotę, skatindamas kūrybiškumą“, – užuojautoje sako S. Kairys.
B. Žilytė-Steponavičienė mirė eidama 95-uosius metus.
Lietuviškojo modernizmo atstovė gimė 1930 metų birželio 2-ąją Nainiškiuose, Panevėžio rajone. 1956 metais ji baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1963–1987 metais dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
Nuo 1956-ųjų menininkė aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Estiją, tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Austriją ir Italiją.
B. Žilytė-Steponavičienė buvo lietuviškojo modernizmo atstovė, žinoma dėl ryškių spalvų ir folklorinių motyvų savo kūryboje. Ji iliustravo daugybę vaikų knygų, tarp jų Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ ir Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“.
Per savo karjerą iliustratorė pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant 1997 metais gautą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių ir 2015 metais gautą Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
2020-aisiais jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės profesorės vardas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdos pažadino Vilniaus skulptūras: kviečia atrasti šventinę miesto magiją
Kalėdų laukiantis Vilnius šįryt pabudo dar magiškesnis – naktį dalis miesto skulptūrų buvo apgaubtos ypatingu dėmesiu. Šildančiais mezginiais pasipuošė net keliolika meno objektų sostinėje. Kunigaikštis Gedim...
-
Š. Birutis: dėti neigiamą „štampą“ rusų kultūrai yra neadekvatu10
Kultūros ministerijai vadovausiantis Šarūnas Birutis sako, kad nėra pagrindo griežtai atsiriboti nuo rusiškos kultūros. Anot jo, Lietuvos valdininkams derėtų atskirti kultūrą nuo politikos ir „nedėti štampo“ karą Ukr...
-
Uostamiestyje startavo kalėdiniai renginiai
Prasidėjus gruodžiui uostamiestyje apstu kalėdinių renginių: nuo įvairiausių mugių, šventinių koncertų iki advento pašnekesių, eglučių įžiebimo švenčių, pasirodymo ledo čiuožykloje ir kitų pramogų. Visi renginiai klaip...
-
Grafikos bienalė: paroda lyg atgaiva1
Lapkritis ne tik sunkus dėl savo vis dar visuomenei nepamėgtų oro sąlygų, krintančių lapų, politinių jėgų pokyčių ar daug kitų įvykių, formuojančių blogus atsiminimus. Būtent šiuo laikotarpiu ir turėtų vykti meno renginiai, kurie sk...
-
Paryžiuje po rekonstrukcijos atsidarys Dievo Motinos katedra, dalyvauti žada D. Trumpas
Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris) šeštadienį vėl atvers duris, o atidarymo ceremonijoje dalyvauti žada ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas). ...
-
S. Kairys prašys ištirti, ar J. Meko kūrinį rodęs R. Žemaitaitis nepažeidė autorių teisių18
Laikinasis kultūros ministras Simonas Kairys kreipsis į Seimą, kad būtų išsiaiškinta, ar per plenarinį posėdį parodęs ištrauką iš Jono Meko kūrinio „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nepaže...
-
Kultūros atašė funkcijas ministerija perduos Lietuvos kultūros institutui
Kultūros atašė funkcijos nuo kitų metų sausio perduodamos Lietuvos kultūros institutui. ...
-
O. Griaznova: saiko stoka veda toksiškumo link
„Nemėgstu savo gyvenimo skirstyti vaidmenimis. Ištikimybė sau man yra labai svarbu“, – teigia šokėja, mokytoja, choreografė Oksana Griaznova. Jau netrukus kartu su šokio menininku Mariumi Pinigiu ji Lietuvos žiūrova...
-
Romano „Pakabink mėnulį“ autorė J. Walls įsijautė į prohibicijos laikus
„Stiklo pilies“ autorės naujas pašėlęs romanas „Pakabink mėnulį“, kurio veiksmas vyksta prohibicijos laikotarpiu, paremtas ir rašytojos asmenine šeimos patirtimi nelegaliai gabenant viskį. ...
-
Trapaus meno terapija: dvasios paguodą randa įmantriai pjaustydamas medžių lapus1
Japonų menininkas, pasivadinęs Lito kūrybiniu slapyvardžiu, pjaustinėja subtilius raštus ant nukritusių medžių lapų, tuo tarsi suteikdamas jiems naują šansą. Lito subtilaus meno pasaulis, kurį jis pradėjo kurti prieš ketverius...