Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl menininkės B. Žilytės-Steponavičienės mirties

Anot prezidento Gitano Nausėdos, dailininkė kalbėjo „aktualia, iš lietuviškosios gelmės kylančia menine kalba“.

„Žmogus, savyje talpinęs epochinę pasaulio pažinimo dovaną, dosniai ja dalinosi tiek su savo kūrybos gerbėjais, tiek su M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniais. Nuo stebuklingo pasakų pasaulio, iki ryškios raudonos mūsų istorijos puslapiuose – esame ir būsime menininkės vaizdinių gylio ir jėgos liudininkai“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, grafikės kūryba, pedagoginė ir edukacinė veikla rašė ryškius Lietuvos dailės istorijos puslapius.

„Talentingą menininkę, žinomą Birutės Žilytės vardu, primins gausus kūrybinis palikimas – spalvingos iliustruotos knygos, grafikos ir tapybos darbai Lietuvos muziejuose bei privačiose kolekcijose. Dėl šios netekties nuoširdžiai užjaučiu kūrėjos šeimą, artimuosius, mokinius ir meno bendruomenę“, – sako ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė pastebi, jog knygų iliustratorės darbai išsiskiria tiek unikaliu autoriniu stiliumi, tiek gerai atpažįstamais, savitai įprasmintais lietuviškosios kultūros motyvais.

„Savo žiniomis, talentu ir šviesiu žvilgsniu į pasaulį B. Žilytė-Steponavičienė ilgus metus dalijosi su M. K. Čiurlionio meno mokyklos bendruomene, prisidėdama prie jaunųjų menininkų kartų ugdymo“, – sakoma jos užuojautoje.

Pasak kultūros ministro Simono Kairio, dailininkė kūryboje „derindama lietuvių folkloro tradicijas su modernizmo principais, sukūrė savitą iliustracijų stilių, kuris ne tik praturtino vaikų literatūros pasaulį, puošė viešąsias erdves, bet ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos dailės istorijoje“.

„Netekome iškilios menininkės, pasišventusios pedagogės, tačiau jos kūrybinis palikimas išliks nemarus, mums, mūsų vaikams ir ateities kartoms žadindamas vaizduotę, skatindamas kūrybiškumą“, – užuojautoje sako S. Kairys.

B. Žilytė-Steponavičienė mirė eidama 95-uosius metus.

Lietuviškojo modernizmo atstovė gimė 1930 metų birželio 2-ąją Nainiškiuose, Panevėžio rajone. 1956 metais ji baigė Valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1963–1987 metais dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

Nuo 1956-ųjų menininkė aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant Estiją, tuometinę Čekoslovakiją, Lenkiją, Vokietiją, Rusiją, Prancūziją, Austriją ir Italiją.

B. Žilytė-Steponavičienė buvo lietuviškojo modernizmo atstovė, žinoma dėl ryškių spalvų ir folklorinių motyvų savo kūryboje. Ji iliustravo daugybę vaikų knygų, tarp jų Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ ir Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“.

Per savo karjerą iliustratorė pelnė daugybę apdovanojimų, įskaitant 1997 metais gautą Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių ir 2015 metais gautą Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.

2020-aisiais jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos garbės profesorės vardas.