- Gerūta Griniūtė, Darius Užkuraitis, LRT RADIJO laida „Radijo popietė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būti pavadintam komedijiniu aktoriumi didelė garbė, nes būti juo sudėtinga ir reikalauja daug drąsos. Taip LRT RADIJUI sako aktorius Sakalas Uždavinys. Kaip teigia jis, tiek teatre, tiek kine malonumas vaidinti priklauso nuo personažo – visuomet įdomiau įkūnyti prietrankas nei herojus.
– Koks jūsų ryšys su muzika?
– Muzika man visada buvo įdomi. Kai mokiausi akademijoje, nebuvau muzikantas, bet artimai draugavau su kolegomis muzikantais – Šarūnu Naku, Romu Gražiniu ir kitais, kurie dabar žinomi chorvedžiai. Studijuodami muzikos ir teatro akademijoje, tuometinėje konservatorijoje, su Š. Naku įkūrėme Naujosios muzikos ansamblį, atlikdavome Broniaus Kutavičiaus muziką.
Mano funkcija ansamblyje buvo artisto. B. Kutavičiaus oratorijose dažnai reikėdavo aktoriaus, skaitovo. Aš ir būdavau tas skaitovas, nes mano balsas įdomus, žemas. Taigi tuo ir užsiimdavome. Ne visi į mus palankiai žiūrėjo, bet, kaip bebūtų keista, mus labai palaikė maestro Landsbergis. Tai žmogus, suteikęs mums galimybę koncertuoti.
– Kokie veiksniai lemia, kad publika patikės aktoriaus sakomu žodžiu?
– Tikrai nėra vieno recepto. Mistika ir yra tai, kad aktorius turi žinoti, ką daro ir ką kalba. Personažas, tekstas, tonacijos ir visa kita – tik pasekmė. Visada reikia pradėti nuo to, ką aš noriu pasakyti, to, kas mano galvoje, kas man įdomu. Tik tai supratus galima persikūnyti į kažką kitą.
– Kiek aktoriui svarbus kontekstas ir tai, ką norėjo pasakyti kūrinio autorius?
– Tai klausimas, kurį iki šiol bandau išspręsti. Muzikantai interpretuoti kūrinį gali ribotai, nes yra partitūra ir panašūs dalykai. Aktoriams yra šiek tiek kitaip. Žinoma, dramaturgijoje svarbu suprasti, ką nori pasakyti autorius, bet jei bus daroma būtent taip, kaip parašyta, medžiaga aktorių suvalgys.
Reikia perskaityti Williamą Shakespeare`ą, Antoną Čechovą ir sakyti – ačiū, labai patiko, tai puiki medžiaga. Ir tada daryti savo versiją.
Man visuomet įdomūs šiek tiek nučiuožę personažai. Nenorėčiau vaidinti herojaus, nes man jis bukas ir nuobodus. Man įdomiau prietrankos.
– Ar jums patinka W. Shakespeare`as, perkeltas į mūsų dienas?
– Žiūriu į tai skeptiškai. Kaip atkurti W. Shakespeare`ą tokį, koks jis buvo savo laikais? Niekas to nežino, nes nėra likusių istorinių dokumentų. Taigi į šiuolaikinį interpretavimą kartais žvelgiu skeptiškai. Bet apskritai nesu prieš šiuolaikišką interpretavimą.
– Kaip vertinate Lietuvos teatro situaciją? Ar tobulėjama?
– Lietuvos teatro situacija gana keista. Manau, kad tai tam tikra prasme monstras, savo konstrukciją išlaikęs nuo sovietinių laikų. Turiu omenyje visus etatus teatre ir pan. Tačiau puikiai suprantu kolegas, kuriems neramu dirbti valstybiniame teatre. Valstybėje neturime tam tikros infrastruktūros, kuri padėtų meno žmonėms.
Neturime net veiklios profsąjungos, kuri kažką užtikrintų menininkui, kurį laiką neturinčiam darbo. Juk nereiškia, kad tuo metu menininkas nedirba – gal jis intensyviai ruošiasi vaidmenims ar projektams, galvoja apie autorinį darbą.
Nėra tokios struktūros, kuri egzistuoja kitose šalyse. Bet nesakau, kad kažkieno kito receptai idealūs. Iki šiol nemačiau idealaus teatro ir jo konstrukcijos modelio. Atsakyti keliais sakiniais sunku. Apskritai, mūsų teatrai yra puikūs, stiprūs ir aš tuo labai džiaugiuosi.
– Jūsų gyvenime pinasi teatras ir kinas. Kas artimiau?
– Be abejonės, teatras. Tačiau viskas priklauso nuo personažo. Man visuomet įdomūs šiek tiek nučiuožę personažai. Nenorėčiau vaidinti herojaus, nes man jis bukas ir nuobodus. Man įdomiau prietrankos.
– Žmonės dažnai jus mato kaipo komedijinį aktorių. Ar sutinkate su tokia etikete?
– Kodėl gi ne, tai didžiulė garbė. Būti komedijiniu aktoriumi nėra lengva. Tai sudėtingas žanras, reikia turėti daug drąsos. Reikia mokėti juoktis iš savęs, nes jei pradėsi juoktis iš kitų, geruoju nesibaigs.
Turiu tokį priežodį – nėra nieko baisiau nei idiotas, vaidinantis idiotą. Čia daug tiesos. Tam, kad humoras būtų juokingas, jis turi būti protingas. Tam tikra prasme net iškentėtas. Humoras tau turi būti skaudus, kad galėtum pats iš to juoktis. Bet koks dalykas, intelektualiai išanalizuotas, pasidaro ironiškas ir juokingas.
– Ar manote, kad lietuviai turi humoro jausmą? Ką galvojate apie humoro laidas?
– Nevadinčiau to humoro laidomis. Tai labiau juokinimo laidos. Man ir pačiam tenka jose dalyvauti. O ką daryti? Ne kiekvienas esame šventas. Klasikinės muzikos atlikėjams taip pat tenka groti vestuvėse ar restoranuose. Humoras humorui nelygu. Žinoma, yra prastesnio ir pigesnio humoro poreikis, kaip ir pigesnės prekės parduotuvėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...