S. Loznicos filmas apie Stalino laidotuves – Venecijos kino festivalio programoje

„Man didelė garbė pristatyti naujausią filmą Venecijoje ir pasidalinti unikalia „Valstybinių laidotuvių“ medžiaga su ypatinga kino mylėtojų auditorija. Dėkoju Venecijos kino festivalio vadovui Alberto Barberai, jo kolegoms už pagalbą ir pasitikėjimą. Šiuo metu sunkiai dirbame, kad festivalyje pristatytume geriausios kokybės filmą. Archyviniai kadrai, kuriuos naudoju filme, yra išskirtinės vertės ir tikiu, kad jie atskleidžia labai aktualias šiuolaikinei auditorijai temas“, - sako S. Loznica.

„Valstybinės laidotuvės“ yra 25 režisieriaus filmas, kurio pasakojimo pagrindą sudaro beveik nematyta archyvinė medžiaga, filmuota Sovietų Sąjungoje 1953-ųjų kovo 5 - 9 dienomis, kai šalis gedėjo ir laidojo Josifą Staliną. Diktatoriaus laidotuvės tapo tarsi valstybinių laidotuvių apeigų formos kulminacija.

Laidotuvių ceremonija, kurioje apsilankė dešimtys tūkstančių gedėtojų, baigėsi panika ir spūstimis, pražudžiusiomis daug žmonių. Filmas suteikia galimybę pamatyti įvairius laidotuvių reginio, kuris laikraštyje „Pravda“ buvo pavadintas „Didžiuoju atsisveikinimu“, etapus; stebėdami šį montažinį filmą galime tapti dramatiškų, groteskiškų, makabriškų ir absurdiškų gyvenimo ir mirties patyrimų Stalino režimo metais liudytojais. „Valstybinėse laidotuvėse“ Stalino asmenybės kultas atskleidžiamas kaip apgaulė, pasiekta teroru. S. Loznica tyrinėja stalininio režimo kilmę ir jo palikimą, kalba apie tai, kad jis vis dar persekioja šiuolaikinį pasaulį.

„Šį filmą regiu kaip vizualinę Stalino kulto studiją ir bandymą dekonstruoti ritualą, formavusį kruvino režimo pamatus. Nesuvokiamas dalykas, bet šiandien, praėjus 66 metams po Stalino mirties, tūkstančiai žmonių jo mirties dieną lanko kapą, neša gėles, gedi. Tikiu, kad mano, kino režisieriaus, pareiga yra išnaudoti dokumentinio vaizdo įtaigą, kreiptis į savo amžininkus ir siekti tiesos“, - sako filmo „Valstybinės laidotuvės“ kūrėjas.

S. Loznica kuria dokumentinius ir vaidybinius filmus. Dvi dešimtys dokumentinių režisieriaus filmų dalyvavo garsiausiuose pasaulio festivaliuose, pelnė daugybę festivalių apdovanojimų Karlovy Varuose, Leipcige, Oberhauzene, Krokuvoje, Paryžiuje, Madride, Toronte, Jeruzalėje, Sankt Peterburge, o taip pat Nacionalinius Rusijos filmų apdovanojimus „Nika“ ir „Laurel“. Visų keturių vaidybinių S. Loznicos filmų „Mano laimė“, „Rūke“, „Nuolankioji“ ir „Donbasas“ pasaulinės premjeros įvyko Tarptautiniame Kanų kino festivalyje.

Naujausią režisieriaus filmą „Valstybinės laidotuvės“ montavo nuolatinis S. Loznicos bendradarbis montažo režisierius Danielius Kokanauskis, garso dizainą kuria Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis garso režisierius Vladimir Golovnitski, vaizdo medžiagą restauruoja Jonas Zagorskas. Filmą prodiusuoja kino kompanija „Atoms&Void“ (Nyderlandai), dalyvaujant Lietuvos kino gamybos kompanijai „Uljanos Kim studija“ ir Current Time TV (JAV). Filmą kaip mažumos bendros gamybos kūrinį parėmė Lietuvos kino centras.