Ruošiamės Šv. Velykoms: pasninkas – alternatyva sveikai mitybai

Gavėnios patiekalai – šiuolaikiški

Septynias savaites nuo Užgavėnių iki Šv. Velykų trunkanti Gavėnia daugeliui mūsų asocijuojasi su pasenusiomis, pernelyg religiškomis tradicijomis. Tačiau šis susilaikymo laikotarpis gali būti netgi labai šiuolaikiškas.

„Visame pasaulyje rekomenduojama mažinti gyvūninės kilmės (mėsos ir pieno) produktų kiekį bei vartoti daugiau augalinių produktų: pupelių, raugintų ir šviežių daržovių. Tai puikiai atitinka ir Gavėnios pasninko idėją. Taigi nauja ir yra seniai pamiršta sena,“ – sako V. Kurpienė.

Restoranų tinko „Bernelių užeiga“ gamybos vadovė Rasa Vasiliauskaitė pasakoja, kad pavasarį žmonės neturėdavo mėsos ir intuityviai ją pakeisdavo augaliniais baltymais, kurie turtingi  žmogui būtinomis amino rūgštimis, ant stalo būdavo daugiau žuvies.  Pasikeitus gyvenimo būdui, pavasarį taip pat norisi iš esmės pakeisti savo mitybos racioną, įtraukiant lengvesnius ir sveikesnius patiekalus.

Nors Gavėnios tradicijos yra labai gilios ir senos,  patiekalus šiandien galima patobulinti mažiau tradiciniais ingredientais: įprastas pupeles ar žirnius pakeisti avinžirniais ar lęšiais, naudoti daugiau kepintų ir šviežių daržovių,  žalumynų bei sėklų. Šiuolaikiniuose patiekaluose atsiranda bulgur kruopos, bolivinės balandos, čija sėklos, daržovių (moliūgų, morkų, saldžiųjų bulvių ar burokėlių) traškučiai, kurie kepami orkaitėje be riebalų. Kita vertus kai kurie tradiciniai patiekalai, kaip lietuviški brazdai (krosnyje kepti tarkuotų bulvių ir grikių miltų pyragėliai su grybais) vieniems kelia nostalgiją, kitiems atrodo net egzotiškai.

Daugiau žuvies ir daržovių

Žiemą norisi sočių ir kaloringų patiekalų, kad kūnas gautų daugiau energijos, palaikytų šilumą. Visgi pavasaris, kuomet dar neturime pakankamai šviežių vaisių, uogų ir daržovių, puikus metas sumažinti  kalorijų skaičių ir išsivalyti organizmą turintiems antsvorio, mažai judantiems ir  dirbantiems protinį darbą. 

Nors apie sveiką mitybą daug kalbama, tačiau realių veiksmų imasi tik maža grupė žmonių. Daugelis koncentruojasi, kad reikia „nevalgyti mėsos“, tačiau, jei pakeisite mėsą bandelėmis ir pyragais, tai nebus pasninkas. Kuklesnis maistas suteikia sveikatos ir energijos. Kartu su bundančia gamta pabundame ir mes patys.

Iš senolių, kurie laikėsi pasninko, išties yra ko pasimokyti. Pasninko metu lietuviai valgydavo daugiau silkės. Tai išties puikus pavasariškas maistas, iš kurio gauname daug Omega 3 riebalų rūgščių, kurių mums trūksta. Taip pat rekomenduojama vartoti daugiau nesaldžių grūdinių košių, kurias geriau gardinti kanapių, linų sėmenų ir kitomis sėklomis bei grybais. Jos turi būti kaip senovėje – viso grūdo. Su daržovėmis pietums puikiai tiks perlinės kruopos, grikiai ar miežiai.

Salotas ar kitus patiekalus galima paįvairinti lęšiais, kurie  ypač sotūs ir lengvai virškinami. Taip pat šiais laikais net kelis kartus per savaitę būtina valgyti baltos žuvies – nuo menkės iki ešerio. Taigi taisyklės tos pačios, o galimybės – platesnės. Būtina kelis kartus per dieną valgykite šviežių daržovių, dalis jų gali būti raugintos. Toks maistas akivaizdžiai suteiks energijos, leis pasiruošti Atgimimo – Šv. Velykų šventei.

Žuvį rekomenduojama kepti natūraliai, tačiau, norint kažko išskirtinio, patiekalą galima paįvairinti šiuolaikiniais garnyrais, kaip mėlynosios bulvės, spalvotųjų (raudonųjų ar geltonųjų) burokėlių salotos ar įvairių žalumynų (ridikėlių, garstyčių, žirnių, burokėlių ar saulėgrąžų) daigai, kuriuose gausu maistingųjų medžiagų.

Maitintis kukliau, o ne badauti

Nors Gavėnios pasninkas pavasarį yra kur kas griežtesnis nei Advento laikotarpis, o žmonės dažnai netgi badaudavo apsivalydami organizmą, tokių kraštutinumų griebtis tikrai neverta. Tereikia suprasti pasninko esmę: besilaikantieji pasninko stengiasi vieną kartą per dieną pavalgyti sočiai, bet ne riebiai,  ir dar du kartus užkąsti (pusryčiai ir vakarienė). Taigi vietoje griežtų badavimų, reikia daugiau dėmesio skirti savo mitybos supaprastinimui ir kasdienių mitybos įpročių keitimui.