Reveransas F. Lisztui: organizuojamas tarptautinis pianistų konkursas

Spalio 29–31 d. vyksiantis konkursas bus transliuojamas internetu, tad išgirsti konkurso dalyvius iš įvairių pasaulio šalių galės visi norintys.

Apie F.Lisztui dedikuotą tarptautinį pianistų konkursą, F.Liszto muzikos universalumą ir muzikinių konkursų svarbą mintimis pasidalijo konkurso komisijos narys pianistas ir VDU Muzikos akademijos Fortepijono katedros vedėjas docentas Donaldas Račys.

– Kaip radosi idėja organizuoti tarptautinį pianistų konkursą ir kodėl jis dedikuotas būtent F.Lisztui?

Dažnai laimi pianistai, kurie sulaužo visus įmanomus stereotipus, nes jie yra ryškios asmenybės. Konkursų tikslas yra atrasti tokius žmones: juos išgirsti ir suteikti galimybę likti scenoje.

– VDU Muzikos akademija jau gana seniai brandina idėją rengti periodišką tarptautinį renginį, skirtą konkrečiam kompozitoriui. Šiemet minime kompozitoriaus ir pianisto F.Liszto 210-ąsias gimimo metines, tad buvo nutarta pirmąjį tokį renginį dedikuoti būtent jam. Ši idėja nebuvo visiškai nauja ar atsitiktinė. Mūsų studentai jau surengė ne vieną koncertą, kuriame buvo atlikti visi Sergejaus Rachmaninovo etiudai-paveikslai, taip pat visi Claude‘o Debussy preliudai. Šiemet sugalvota dedikuoti koncertinį vakarą F.Lisztui, kuriame skambėtų įdomi, sudėtinga ir ištaiginga jo fortepijoninių kūrinių programa. Pamažu išsikristalizavo mintis, kad galbūt neužtenka apsiriboti vien tik koncertais – projekto kulminacija galėtų būti tarptautinis konkursas. Toks planas universitete buvo sutiktas labai palankiai, ir štai – kalbamės tarptautinio konkurso išvakarėse.

– Kuo šis konkursas svarbus Kauno miestui?

– Tikimės, kad konkursas taps prestižinis ir pritrauks daug stiprių dalyvių iš viso pasaulio. Turime ambicijų tapti tęstiniu, žymiu muzikos profesionalų renginiu. Toks konkursas neabejotinai praturtins Kauno kultūrinį gyvenimą ir garsins miestą tarptautiniu mastu. Jau sulaukėme paraiškų iš Gruzijos, Armėnijos, Japonijos, Nyderlandų, Vengrijos, Prancūzijos ir kitų šalių. Šis konkursas turi išskirtinių bruožų, todėl tikiu, kad ateityje sulauksime daugybės atvykstančių atlikėjų. Kaip vieną išskirtinių renginio bruožų įvardyčiau prizus, kuriuos skirsime laimėtojams. Man ne kartą teko dalyvauti įvairių pianistų konkursų komisijose, tad matau, kad dalyvaujantys juose jauni žmonės įdeda labai daug darbo. Atiduodami daug laiko tobulėjimui, jie pasiekia labai gerų rezultatų, tačiau kai pasibaigia konkursas, apie rezultatus mena tik diplomas.

Žinoma, diplomas irgi yra svarbu, tačiau norisi, kad laimėtas konkursas turėtų tąsą jauno atlikėjo gyvenime. Jaunam muzikantui svarbu turėti galimybę eiti į sceną – atsiskleisti, būti išgirstam ir pastebėtam. Tad vienas mūsų konkurso prizų, šalia piniginių – koncertai Kauno valstybinėje filharmonijoje ir "Organum" koncertų salėje Vilniuje. Aukšto lygio atlikėjų koncertai turtins ne tik Kauno, bet visos šalies kultūrinį gyvenimą.

– Didžioji projekto dalis vyks virtualiuoju formatu, tačiau numatyti ir gyvi koncertai, vykstantys ne tik Kaune, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Kodėl pasirinktas mišrus formatas?

– Visi, ypač mes, atlikėjai, sunkiai išgyvename pandemiją, tad, pasitaikius progai, stengiamės su publika susitikti gyvai. Vis dėlto nuotoliniu būdu galime pasiekti daugiau klausytojų, nors, žinoma, gyvam koncertui virtualusis formatas niekuomet neprilygs. Muzikuojant gyvai užsimezga glaudesnis kontaktas su publika, sukuriamas ryšys. Planuojama ir nemažai nuotolinių renginių, kuriuose VDU Muzikos akademijos studentai koncertuos drauge su pianistais iš Japonijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos.

– Šio muzikinio projekto kulminacijoje numatytas jungtinis koncertas, kuriame pasirodys solistai iš skirtingų šalių. Kaip tai atrodys?

– Šis koncertas vyks nuotoliniu būdu. Turime svajonių, kad ateityje tokie koncertai galėtų vykti gyvai. Na, o šiemet talentingi jauni pianistai iš Japonijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos ir Lietuvos atsiųs savo įrašus, kurie bus sujungti į vieną įspūdingą pasirodymą. Koncertas bus transliuojamas internetu iš anksto paskelbtu laiku. Vėliau jis bus įdėtas į VDU Muzikos akademijos "YouTube" kanalą, tad bus galimybė jį pasižiūrėti ir paklausyti bet kada.

– Kuo šis konkursas galėtų būti įdomus didesnės klasikinės muzikos klausymosi patirties neturinčiam klausytojui?

– F.Liszto muzika yra nepaprastai įspūdinga ir įtraukianti. Muzikinės charakteristikos – pačios įvairiausios: nuo subtilios lyrikos iki gaivališko dramatizmo. Esu tikras, kad ji gali būti artima ir įdomi kiekvienam žmogui, taip pat ir neturinčiam muzikinio išsilavinimo ar didesnės klasikinės muzikos klausymosi patirties. Beje, F.Liszto muzika įspūdinga ne tik akustiškai, bet ir vizualiai: kompozitorius nevengė rankų mostų, grojimo kryžiuojant rankas, galingų oktavų, naudojo įvairiausius virtuoziškus triukus. Tad tikiuosi, kad konkursas pritrauks daug klausytojų, kurie ateiti į panašų konkursą iki šiol nesiryžo.

Svarbu paminėti, kad konkurso programoje skambės ne vien tik F.Liszto kūriniai. Vienas kūrinys yra laisvai pasirenkamas, kad pianistai turėtų galimybę visapusiškai atskleisti stipriąsias savo puses. Neabejoju, kad išgirsime ir Ludwigo van Beethoveno, Johanneso Brahmso, Sergejaus Prokofjevo bei kitų kompozitorių kūrinius.

– Kaip šiame projekte bus pagerbtas F.Lisztas? Vien gausiai skambančia šio kompozitoriaus muzika ar ir edukaciniais projektais?

F.Liszto muzika įspūdinga ne tik akustiškai, bet ir vizualiai: kompozitorius nevengė rankų mostų, grojimo kryžiuojant rankas, galingų oktavų, naudojo įvairiausius virtuoziškus triukus.

– Planavome ir meistriškumo kursus bei seminarus, kuriuose galima būtų diskutuoti apie fortepijoninės muzikos perspektyvas, apie F.Liszto kūrybinį palikimą, jo muzikos interpretacijos aspektus. Šie renginiai turėjo vykti pavasarį, tačiau, esant sudėtingai situacijai, nusprendėme apsiriboti koncertais ir konkursu. Vis dėlto kiekviename koncerte pristatau atliekamą muziką, taip supažindindamas su kūrinio istoriniu kontekstu, kartais – ir literatūriniu siužetu.

– Konkurso dalyviai varžysis virtualiojoje erdvėje. Nuotolinis muzikinių renginių formatas jau tapo įprastas, tačiau ar pakankamai patogus?

– Toks konkursas turi ir savų pranašumų, ir savų trūkumų. Tačiau, esant tokiai situacijai, didelio pasirinkimo neturime. Jau visi esame pripratę prie virtualiosios susitikimų erdvės. Prieš keletą metų mintis, kad meistriškumo kursai galėtų vykti nuotoliniu būdu, atrodė labai keista ir nepriimtina, o dabar tai virto realybe. Tad, vertinant iš šiandienos perspektyvos, nuotolinis konkurso formatas nėra nei geras, nei blogas, tiesiog šiek tiek kitoks. Skiriasi gyvo atlikimo ir atlikimo įrašui specifika. Įrašyti muzikos kūrinį jaunam žmogui nėra labai lengva, nes atsiranda baimė suklysti – įraše išryškėja net menkiausios techninės klaidos. Gyvame koncerte svarbesnė atlikėjo transliuojama energija, tad dinaminių niuansų, tempų ir kitų muzikos atlikimo aspektų pojūčiai atliekant kūrinį gyvai ir įrašui skiriasi.

– Tai lyg ir suponuoja, kad pandemija iš esmės keičia atlikimo meno specifiką.

– Nesiryžčiau teigti, kad keičia. Esama niuansų, tačiau esminiai dalykai išlieka tie patys: stiliaus ir turinio suvokimas, techninė laisvė, garso ir laiko valdymas. Visa tai girdima tiek gyvai, tiek įraše. Kiekvienam atlikėjui savo karjeroje anksčiau ar vėliau tenka daryti ne vieną įrašą, tad daugeliui tai nėra labai didelė naujiena. Vis dėlto jauniems muzikantams tai gali būti nemenkas iššūkis.

– Kuo šiandienos kontekstuose svarbus konkurso fenomenas? Kadaise laimėtas konkursas buvo bilietas į sėkmę, tačiau šiandien atlikėjai kaip vieną pagrindinių karjeros formavimo priemonių neretai įvardina komunikaciją socialinėse medijose, konkursus lygindami su sporto renginiais.

– Būna visaip. Yra pianistų, kurie niekuomet nedalyvavo konkursuose, bet tapo fortepijono legendomis. Tačiau tapti rimto, prestižinio konkurso laureatu yra vienas iš būdų būti pastebėtam. Dalyvavimas konkurse dažnai tampa pianistų sėkmės pradžia. Tad nors kompozitorius Béla Bartókas sakė, kad konkursai yra skirti tik arkliams, aš manau, kad konkursas konkursui nelygus. Svarbu, kas jame dalyvauja, kas vertina, kokios vertybės jame akcentuojamos. Yra nemažai konkursų, kuriuose tarsi ir figūruoja tam tikri atlikimo stereotipai. Kita vertus, konkursus dažnai laimi pianistai, kurie sulaužo visus įmanomus stereotipus ir paneigia visas iš anksto numatytas taisykles, nes yra ryškios – charizmatiškos ir talentingos – asmenybės. Konkursų tikslas yra atrasti tokius žmones: juos išgirsti ir suteikti galimybę likti scenoje.

– Atlikėjai neretai kvestionuoja konkursų vertinimo kriterijus – neva juose dominuoja virtuoziškos technikos elementas, tačiau muzikalumas lieka antrame plane.

– Gera technika yra muzikanto priemonė išreikšti meninę idėją. Be jos sunkiai įsivaizduoju muzikantą, kuris galėtų sužavėti net ir mažesnę klasikinės muzikos klausymosi patirtį turinčią publiką – klausytojo neapgausi. Konkursuose daug kas priklauso ir nuo komisijos narių, jų prioritetų muzikoje. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų konkurso žiuri nariai yra garsūs pedagogai ir pianistai iš skirtingų pasaulio šalių su sau būdingomis muzikos vertybėmis, kurios ir lemia esminius kriterijus. Vis dėlto, grįžtant prie jūsų klausimo, neįsivaizduoju nė vieno rimto konkurso, kuriame reikėtų rinktis svarbesnę vertybę – muzikalumą ir virtuoziškumą. Jos abi yra būtinosios visaverčio atlikimo sąlygos.

– Pats taip pat esate vienas konkurso komisijos narių. Kokie iššūkiai laukia vertinant konkurso dalyvius?

– Manau, kad šį kartą man bus labai įdomu, nes sulaukiame dalyvių iš įvairių pasaulio vietų. Didžiausias iššūkis kiekviename konkurse yra išlikti objektyviam. Konkurso organizatoriai sudarė tam palankias sąlygas – komisijos nariai negali tarpusavyje diskutuoti ar aptarti dalyvių pasirodymų, taip pat negali vertinti savo esamų ar buvusių studentų. Na, o kalbant apskritai, kiekvienam žmogui imponuoja skirtingi dalykai, tad, vertinant bet kokį reiškinį, sunku išvengti asmeniškumų. Būna, kad klausai vieno ar kito atlikėjo ir jauti jam simpatiją. Būna ir atvirkščiai – supranti, kad atlikėjas puikus, tačiau kažkas tave erzina. Konkursuose vertindamas atlikėjus, visuomet galvoju, ar norėčiau eiti į šio pianisto koncertą ir kodėl norėčiau, kad jis liptų į sceną.

– Kaip tuomet išlikti objektyviam?

– Atlikėjui labai svarbu talentas, charizma, temperamentas, muzikinė intuicija, įtaiga. Tačiau egzistuoja ir objektyvūs, labiau apčiuopiami vertinimo kriterijai, kurių negalima paneigti – konkreti stilistika, instrumento valdymo, laiko ir dinamikos valdymo aspektai, specifiniai kiekvieno kompozitoriaus bruožai, kuriuos reikia atskleisti. Žinoma, egzistuoja ir atlikėjo asmenybės bruožai, kurie scenoje žavi arba atstumia. Tai irgi yra svarbu.