R. Matulis: kai miestelių gyventojams gros nacionalinis orkestras, žmonės gyvens gerai

  • Teksto dydis:

Regionų vystymas neįmanomas be kultūros, šiuo metu mažuose miesteliuose labiausiai trūksta kūrėjų, sako Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis.

„Kalbant apie regionų vystymą labai svarbu, kad ten atsirastų kultūra“, – po kultūros atstovų susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda Vytauto Kasiulio muziejuje sakė R. Matulis.

„Labai svarbu, kad regionuose gyventų profesionalūs kūrėjai. Jie turi norėti atvažiuoti, norėti kurti ir profesionaliai konstruoti kultūros paslaugą, įtraukti žmones į kūrybą. Kada žmonės jausis gerai gyvendami mažame miestelyje ir jiems koncertuos nacionalinis orkestras, o ne tik Vilniaus gyventojams, tada ir bus viskas gerai“, – tvirtino R. Matulis.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas pasidžiaugė, kad „pagaliau pasikeitė aukščiausios valdžios pareigūnų retorika ir apie regionus kalbama su regionais“.

Pasak R. Matulio, regioninės kultūros įstaigos šiandien labiausiai stokoja kūrėjų. Jo teigimu, mažuose miesteliuose tenka kliautis vienu-dviem režisieriais.

Nevyriausybiniam kultūros sektoriui atstovavusi Gintarė Masteikaitė tvirtino tik pernai su kolegomis buvusi į įtraukta į kultūros politikos formavimą ir vylėsi, kad nevyriausybininkams bus sudarytos vienodos sąlygos kurti, kokias turi valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros darbuotojai.

„Kaip sektorius norime panašių sąlygų, norime konkurencingų sąlygų tiek su biudžetinėmis įstaigomis, tiek su valstybinėmis įstaigomis, norime adekvataus požiūrio į mus finansiniu, teisiniu, mokestiniu požiūriu“, – teigė ji.

Tie žmonės yra tikri supermenai, nes daro ne vieną, ne du ir ne tris darbus, jie turi ne tik kurti, bet turi daryti visą administracinę pusę, išmanyti viešuosius pirkimus, mokestinius, teisinius klausimus. Mums labai reikėtų pagalbos šioje vietoje.

Pasak G. Masteikaitės, pagal šiuo metu veikiančią sistemą, nevyriausybinio sektoriaus kūrėjai lėšų gali tikėtis tik iš Kultūros tarybos finansuojamų programų. Pavieniams kūrėjams sunku dalyvauti Kultūros tarybos konkursuose, nes tam reikia daug biurokratinių įgūdžių ir žinių.

„Dažniausiai tai organizacijos su labai mažais administraciniais aparatais. Tie žmonės yra tikri supermenai, nes daro ne vieną, ne du ir ne tris darbus, jie turi ne tik kurti, bet turi daryti visą administracinę pusę, išmanyti viešuosius pirkimus, mokestinius, teisinius klausimus. Mums labai reikėtų pagalbos šioje vietoje“, – kalbėjo G. Masteikaitė.

Ji tvirtino penktadienį išgirdusi pažadus mažinti biurokratinius reikalavimus menininkams.

Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė teigė, kad su kultūros bendruomenės atstovais penktadienį aptarti strateginės svarbos klausimai.

Anot jos, sutarta, jog turi būti sutelktai, sinchronizuojant vykdoma kultūros procesų stebėsena ir remiantis tuo formuojama duomenimis grįsta finansiškai bei socialiai tvari kultūros politika.

„Atkreiptas dėmesys į tai, kad dabar vykstantys procesai, tai yra Regioninių plėtros tarybų darbotvarkės, regioniniai plėtros planai turi būti konstruojami integruojant į juos ir regioninės kultūros instrumentus, kurie jau veikia“, – sakė ji.

J. Karpavičienė teigė, kad sutarta tokius susitikimus rengti periodiškai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių