Fotografui G.Česoniui šiandien Menininkų namuose įteikiamos įsimintiniausio 2007 metų Kauno menininko regalijos

Dešimtą kartą rengiamoje šventinėje vakaronėje ant Sparnuotosios kolonos bus įrašytas jau penkioliktas menininkų gildijos ir visuomenės balsais išrinkto kūrėjo vardas. 33 metų fotomenininkui G.Česoniui jo profesionalumą paliudijantis titulas atiteko už fotoalbumus „Tėvas Stanislovas“ ir „Pasivaikščiojimai po Kauno tvirtovę“.

Nesiekia surežisuoti gyvenimo

„Fotografija man yra gyvenimo būdas, asmeninė išraiška, jausmai ir išgyvenimai“, – sako G.Česonis. Menininkas sako, kad siužetus ir herojus jam padiktuoja gyvenimas – dažniausiai staiga ir neplanuotai.

„Nė viena tema mano darbuose iki šiol nebuvo sugalvota ar dirbtinai aktualizuota. Kūryboje nesiekiu tikslo būti madingas ar šiuolaikiškas. Toks arba esi, arba ne. Ar buvo tavo darbe prasmė, ar tu ką nors palikai apie save ir laiką, kuriuo gyvenai, tik pats laikas ir parodys“, – pabrėžia Gintaras.

Ar įmanoma pro objektyvą žiūrėti objektyviai? Pasaulio neperkonstruojant, nerežisuojant, o stengiantis sulaukti, kol jis atsigręš į tave netikėtu, paslaptingu kampu, ir tos akimirkos nepražiopsoti.

„Fotografija yra kaip gyvenimo veidrodis. Viskas trapu, keičiasi, atsitinka tik kartą. Gyvenimo nesurežisuosi, jį gali parodyti tik tokį, koks jis yra tavyje. Turi jį pažinti tokį, koks tau skirtas, kurį tau padovanojo, kuriame tu esi. Jei tikiesi, kad gyvenimas atsisuks į tave tinkamu ar norimu kampu – gali ir nusivilti. Laukdamas to, praleisi daug svarbių akimirkų šiandien“, – svarsto G.Česonis.

Nevengia istorijos ženklų

G.Česonis apie savo „amplua“ sako taip: nesu „grynasis“ poetas, prozininkas, filosofas, istorikas, visko mano fotografijoje galima rasti po truputį. „Turbūt riba, kurią peržengia dauguma šiuolaikinių menininkų, paverčia jų kūrybą tarpdisciplinine – minties ir išraiškos prasme ji netelpa į vieną sąvoką. Tačiau tiesa, kad šiek tiek esu ir poetas, romantikas, ieškau gyvenimo tiesos, nevengiu istorijos ženklų“, – kalba fotografas.

Į albumus, už kuriuos jis pripažintas įsimintiniausiu 2007-ųjų Kauno menininku, sudėtos vienuolio Tėvo Stanislovo ir Kauno fortų nuotraukos.

„Esu dėkingas likimui, padovanojusiam trumpas susitikimų su Tėvu Stanislovu akimirkas (iš viso jų suskaičiavau septynias), spinduliavusias tikėjimą, gyvenimo tikrumą, nepailstantį nuoširdumą, patirtį ir norą dalytis. Taip pat džiaugiuosi atradęs ir – tikiu – padėjęs atrasti Kauno tvirtovę ne vienam mūsų miesto gyventojui ir svečiui. Gerai jaučiuosi mintimis vis dar nuklysdamas į ją. Tikiu, kad šis projektas dar tęsis mano kūryboje“, – dalijasi mintimis G.Česonis.

Tabu temos nėra

Vien per praėjusius 2007-uosius G.Česonis dalyvavo daugiau nei penkiolikoje skirtingų projektų Lietuvoje ir užsienyje. „Kartais atrodo, kad gyvenimas bus per trumpas realizuoti viskam, kas yra mintyse“, – prasitaria fotomenininkas.

Asmeniniuose kūrybiniuose projektuose G.Česonis dažnai atsisako spalvų, tačiau niekada kategoriškai neteigia, kokia fotografija vertingesnė. „Mano darbai yra nedidelis mano atspindys“, – sako Gintaras. – Blogio ir agresijos negaliu neigti, tačiau mėgautis tuo kaip kūrėjas taip pat negaliu. Yra mažiau iššaukiančių ir įtaigesnių būdų problemoms įvardinti. Tabu temos neturiu, tačiau yra projektų, kurių imčiausi tik su ypatinga atsakomybe. Net jei dabar madinga ir populiaru rodyti kraują ir agresiją, kodėl turėčiau tą daryti? “

G.Česonis dirba ir su jaunimu – dėsto Fotografijos mokyklos mokiniams, Kauno dailės instituto studentams. Kokia, be profesinės patirties, yra svarbiausia žinia, kurią jis nori perteikti?

„Fotografija tėra priemonė mintims išreikšti. Fotoaparatas tėra įrankis tikslui pasiekti. Svarbi mintis ir žinia, kurią pavyksta užrašyti, ir palikti, kad ji bylotų apie tave ir tavo gyventą laiką.“ Tuo kaip credo vadovaujasi 2007-ųjų įsimintiniausias Kauno menininkas.