- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pristatoma knyga apie pokario našlaičius – „vilko vaikus“ -
Pristatoma knyga apie pokario našlaičius – „vilko vaikus“ -
Pristatoma knyga apie pokario našlaičius – „vilko vaikus“ -
Pristatoma knyga apie pokario našlaičius – „vilko vaikus“ -
Pristatoma knyga apie pokario našlaičius – „vilko vaikus“
Birželio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiaulių Fotografijos muziejuje vyks fotografės Claudios Heinermann (Vokietija / Olandija) knygos „Wolfskinder A Post-War Story“ (Vilko vaikai. Pokario istorija) pristatymas ir susitikimas su autore.
2015 m. lapkritį išleistoje knygoje aprašomi „vilko vaikai“ – Antrojo pasaulinio karo našlaičiai iš Rytų Prūsijos atklydę į Lietuvą. Leidinyje gausu fotografijų, atspindinčių „vilko vaikų“ gyvenamąją aplinką, sąlygas, jų turimus dokumentus bei nuotraukas. Knyga parašyta anglų ir vokiečių kalbomis.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Raudonajai armijai puolant Rytų Prūsiją bei Karaliaučių, šimtams tūkstančių vokiečių teko bėgti. Tuo metu dingo daug vaikų. Kai kurie tapo savo šeimų žudymo liudininkais, kiti buvo priversti stebėti, kaip iš bado miršta jų broliai ir seserys, gyvybė užgesta išsekus ar nuo epidemijų. Šiems vaikams teko patiems pasirūpinti savimi ir išgyventi Baltijos valstybių miškuose. Jusdami badą, šaltį ir sovietų despotizmą, jie kovojo už savo gyvybes.
Kai kuriuos „vilko vaikus“ slapta priglaudė Lietuvos ūkininkai, nors vos išgalėjo jais pasirūpinti. Mainais vaikai turėjo prižiūrėti sodybas, dirbti. Dauguma jų taip ir neišmoko skaityti ir rašyti, neturėjo galimybės įgyti išsilavinimo. Siekiant nuslėpti našlaičių tikrąją kilmę, jiems buvo suteiktos naujos tapatybės bei lietuviški vardai. Ištisus dešimtmečius apie jų likimus plačioji visuomenė nieko nežinojo.
Dešimto XX a. dešimtmečio pradžioje, žlugus Sovietų sąjungai, „vilko vaikų“ gyvenimai gerokai pasikeitė. „Pirmą kartą apie „vilko vaikų“ likimus išgirdau 2011 m. pavasarį ir buvau giliai sukrėsta visų tų istorijų bei fakto, kad apie tai nieko nežinojau anksčiau, – prisimena knygos autorė C. Heinermann. – Kartu su žurnaliste Sonya Winterberg mes daug kartų keliavome į Lietuvą. Iki šiol čia tebegyvena 62 „vilko vaikai“, visi jau yra garbaus amžiaus. Mes aplankėme 42 iš jų ir jie mums tapo itin brangūs.“
„Vilko vaikų“ atsiminimuose itin svarbų vaidmenį užima gamta, todėl fotografė C. Heinermann į Lietuvą keliavo skirtingais metų laikais, kad įamžintų gamtos peizažus, papildančius knygą ir padedančius įsijausti į aprašomą temą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Restauruojamo namo langus papu...
-
Ties Sitkūnais dujas vežęs ...
-
Iš Kauno į Ukrainą išlyd...
-
Kalėdų akimirkos prie Kauno ...
-
Senelio Kalėdos vizitas Kaune...
-
Piemenėlių mišios Kauno ark...
-
Šventiniai Kūčių pusryčia...
-
Šurmulys šventiniame Vilniuj...
-
Prekybos centruose – kalėdi...
-
„Žalgirio“ arenoje – ka...
-
Klaipėdoje nuvilnijo kalėdinių giesmių festivalisPrieš Naujuosius metus uostamiestyje tęsiasi šventinių renginių maratonas. ...
-
Į gyvenimą žiūrėti kaip į dovanąKiekvieno menininko kelias yra unikalus, o kelionės pradžia dažnai tampa pagrindu, ant kurio statoma visa kūryba. Monikos Jagusinskytės kuriamas meninis pasaulis - tai subtili sintezė tarp tekstilės, kūno ir vaizdo, pasakojimas apie moterišką p...
-
M. Prymačenko: kai fantazijos pasaulis susitinka su realybeMarija Prymačenko (1909–1997) – viena ryškiausių Ukrainos liaudies meno atstovių, kurios kūryba šiandien tapo ne tik ukrainietiškos kultūros simboliu, bet ir tautos atsparumo ženklu. Jos gyvenimo ir kūrybos istorija &nda...
-
Ant mirties slenksčio balansavęs Valentinas Masalskis: atsitiktinumų gyvenime nėra11Panevėžyje žinomas Lietuvos aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis, statydamas spektaklį Juozo Miltinio dramos teatre, netikėtai atsidūrė realaus ligonio vaidmenyje. Menininkas sutiko viešai pasidalinti istorija apie užslėptą sveikatos ...
-
Amerikoje gyvenanti menininkė: svajonėse ir sapnuose regiu save gimtinėje15Dažnai tikime, kad Naujieji metai gali atnešti stebuklą, o štai JAV gyvenanti menininkė Jolanta Talaikienė sako, kad stebuklai esame mes patys. „Kiekvienas gimstame po savo žvaigžde, kiekvienas gimęs jau apdovanotas. Tačiau kaip tas...
-
Dialogas tarp magiškojo realizmo ir realizmo magijos„Kas moka pasakoti, tas turi viską.“ Tarasas Prochaska ...
-
Parodoje – ekspresyvūs sielos atspindžiai11Atvaizdo atvaizdas, arba kaip sugriauti nusistovėjusį portreto žanrą... Paroda, kuri nepaliks abejingų: vieni nesupras ar net piktinsis ekspozicija, kiti atras tai, kas nematoma ir atpažins sielos portretus. Vis dėlto, vieno sakinio per maža Galaunių ...
-
Gatvės menas – laikina puošmena ar nesuprastas paveldas?1Kauną būtų galima pavadinti tikru gatvės meno miestu. Pastatų sienas ir kitas viešąsias erdves čia puošia ne viena įspūdinga neofreska, dažną praeivį priverčianti bent trumpam stabtelėti. Piešinių tiek daug, kad netgi siūlo...
-
99 proc. erdvės, 1 proc. šokio lygu 100 proc. tikroviškumoNeseniai susimąsčiau: kur ir kaip baigiasi mūsų galaktika? Kas slypi už jos ribų? Ar už visatos ribų tęsiasi tiesiog beribė tuštuma, kurioje net aidas nuskęstų nepasiekiamoje tyloje? Apie tokius dalykus galvojau dar vaikystėje – dar...
-
Valstybės kontrolierius: sudėtinga užtikrinti UNESCO vertybių priežiūrąAtlikus auditą paaiškėjo, kad Lietuvoje nesilaikoma kai kurių tarptautinių reikalavimų, siekiant apsaugoti UNESCO vertybes. Valstybės kontrolieriaus teigimu, komunikacijos trūkumas, neatliekamas poveikio paveldui vertinimas bei tikslių duomen...
