Pirmas „Vilniaus istorijos metraščio“ tomas išsiskiria turinio įvairiapusiškumu

Pagaliau Vilnius pradėjo spausdinti savo istoriją. Ši mintis ne kartą nuskambėjo per Vilniaus rotušėje pirmadienį įvykusį „Vilniaus istorijos metraščio“ pristatymą.

Pirmąjį tęstinio mokslinio istorijos, humanitarinių ir socialinių mokslų leidinio tomą išleido Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, parengė dvidešimties asmenų redakcinė kolegija. Solidžiame, beveik trijų šimtų puslapių, leidinyje paskelbti dvidešimt trijų autorių straipsniai, pateikta nemažai iliustracijų, lentelių.
Nieko nuostabaus, kad toks metraštis pradėtas leisti, keisčiau, kad iki šiol tokio nebuvo.
„Poreikis leisti Vilniaus, Lietuvos sostinės, istorijos tyrinėjimams skirtą periodinį leidinį yra akivaizdus, tad nėra būtinybės plačiau jo argumentuoti“, – teigė metraščio redakcinės kolegijos pirmininkas, Vilniaus pedagoginio universiteto prorektorius Aivas Ragauskas. Vis dėlto ir jis, ir kiti metraščio rengėjai atkreipia dėmesį į keletą momentų.
Vilniaus istorijos tyrinėjimai prasidėjo dar XIX amžiaus pradžioje, tačiau jiems skirto periodinio leidinio nebuvo. Prieškariu ėjęs leidinys lenkų kalba „Ateneum Wilenskie“ buvo orientuotas ne tiek į Vilniaus, kiek į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją.
Vilniaus miesto istoriografija yra gausi ir įvairi, tyrinėjimų skaičiumi ir tematika netgi lenkia Lietuvos istorijos tyrinėjimus, tačiau iki šiol jie išsibarstydavo po daugelį leidinių. Atsiradus metraščiui, situacija turėtų pasikeisti į gera.
Analogiškus leidinius turi visi didesni Europos miestai, jau nekalbant apie sostines – tai yra jų prestižo reikalas. Sektinu pavyzdžiu gali pasitarnauti Krokuva – pasak istorikų, žiloje senovėje mūsų sostinės „sesuo“. 70 metraščio tomų yra didžiulis indėlis į Lenkijos istoriją ir puikiai reprezentuoja Krokuvą pasaulyje. Akivaizdu, kad reprezentacinė leidinio išvaizda, poligrafinė kokybė yra ne mažiau svarbu už turinį. Vilniaus istorijos metraščio „pirmagimis“ šiuo požiūriu nėra tradicinis pirmasis „prisvilęs blynas“ ir ypatingų priekaištų nenusipelno.
Pavyzdžių galima surasti ir arčiau. Pavyzdžiui, 1998–2004 metais Kaunas išleido penkis „Kauno istorijos metraščio“ tomus. Savo metraščius leidžia Joniškis, Kupiškis, nemažai kitų Lietuvos miestų.
Metraščio palydose į gyvenimą dalyvavęs istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas viską sudėliojo į savas vietas, sakydamas, kad neverta svarstyti ar apgailestauti, jog leidinys pavėlavo. Pasak istoriko, jis atsirado pačiu laiku, kai susiklostė palankios sąlygos, susikaupė pakankamai patirties, subrendo istorinė mintis ir Vilniaus istorijos samprata.
Leidinys neapsiribos siaurais istoriniais rėmais. Redakcinė kolegija vadovausis nuostata skelbti pačius įvairiausius – pradedant geologija ir baigiant politologija – tyrinėjimus nuo seniausių laikų iki šios dienos. Jau pirmajame tome spausdinami įvairių sričių – archeologų, istorikų, menotyrininkų, urbanistų, kalbininkų, kultūrologų – straipsniai. Metraštyje ras vietos ir bendrosios, ir lokalinės, ir akademinės, ir taikomosios istorijos tyrėjai.
Svarbi metraščio dalis – Vilniaus miesto ir Vilniaus apskrities savivaldybių istorijos tyrinėjimai. Ateityje gali būti rengiami teminiai sąsiuviniai, akcentuojamos iki šiol menkai tyrinėtos, tačiau aktualios socialinės Vilniaus istorijos temos.
 „Vilniaus istorijos metraščio“ sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje pasitarnaus internetinis puslapis. Į metraščio veiklą tikimasi įtraukti ne tik profesionalius Vilniaus ir Vilniaus regiono tyrėjus, bet ir studentiją, istorijos mylėtojus, kuriuos suburtų prasminga Vilniaus istorijos įamžinimo idėja.