- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
-
Prancūzijos menininkės Lietuvoje surengs „Platonių puotą“
Spalio pabaigoje aštuonios skirtingų meno sričių kūrėjos iš Prancūzijos Kaune ir Vilniuje parodys provokuojantį performansą „Platonių puota“, kuriame viena iš septynių originalių Platono „Puotos“ kalbų yra perrašyta feministiniu rakursu.
Projektas turėtų sudominti filosofus, frankofilus, lyčių studijų tyrėjus.
„Platonių puotoje” pagrindinis patiekalas yra filosofės Faidros galva (mecosopranas Marianne Seleskovitch). Patarnaujančios platonės, kaip septyni į Platono puotą pakviesti svečiai, apsisiautusios milžiniška tunika-staltiese, atlieka keistus ritualus. Tarsi nepaklusnios klausytojos, bet kartu ir Faidros suokalbininkės, jos tai džiaugsmingai, tai su panieka rezga sąmokslą prieš vyriškąją meilės koncepciją.
Daugelis performansus kuriančių feminisčių scenoje eksponuoja savo kūnus, taip leisdamos juos iš naujo užvaldyti. Priešingai joms, Platonių Faidra lyg senovės žynė imituoja patriarchalinius stereotipus, juos užkeikdama ir taip atimdama visą jų galią. Balta staltiesė, simbolizuojanti politinius ryšius, ir ant stalo sukrautas skurdus maistas apibendrina Platono originaliąją patriarchalinę puotą, kenksmingą virškinimui.
“…beprasmių diskusijų įkaitintame lietuviškame ore šios meno vaišės būtų tikra puota tiems, kurie sugeba atpažinti stereotipinius vaidmenis ir pripažinti, kad moteris, anot platonių, „jau nebėra tyla". Neringa Mikalauskienė. „La Banquet(te) des Platonnes“: perrašymai“. „Literatūra ir menas“, 2013 m.
Dramą, burleską ir poeziją apjungianti „Platonių puota“ primena gyvuosius ir garsinius paveikslus. Jų kūrėjos – įvairiapusės asmenybės.
Nicole Miquel – fotografė, kurios kūrybos temos siejasi su atmintimi, žyme, antspaudu. Nicole dėka gimė daugelis feministinių meno projektų Prancūzijoje.
Kristina Mitalaitė – vėlyvosios antikos ir ankstyvųjų viduramžių filosofijos ir teologijos istorikė bei atvaizdo sampratos specialistė. Nuo 2009 dalyvauja performansuose bei jų koncepcijų kūrime.
Narine Karslyan – Rytų krikščionių religijų istorikė bei apokrifinių šaltinių, parašytų pirmaisiais krikščionybės amžiais, specialistė. Tyrinėja ritualą kaip pirmąją performanso formą. Nuo 2009 dalyvauja feministinėje veikloje ir įvairiuose performansuose.
Marianne Seleskovitch – mecosopranas, kurios repertuaras aprėpia klasikinę ir avangardinę muziką.
Maud Thomazeau – dainininkė (sopranas), stilistė modeliuotoja, keistų ir neįprastų objektų kūrėja, performansų dalyvė.
Aude Arago – šiuolaikinio šokio kūrėja, apdovanota Nicos nacionalinės konservatorijos pirmuoju prizu. Yra įvaldžiusi cirko techniką, flamenco, kathakali bei bharata natyam šokių stilius.
Valérie Thomas – įvairialypė menininkė, kurios kūryba vystosi tarp teatro, performanso ir happeningų.
Marion Abeille – tarpdisciplininė menininkė. Kuria originalias scenografijas Paryžiaus teatrų spektakliams ir parodoms.
„Platonių puota“ – „Le(a) Banquet(te) des Platonnes“:
spalio 21 d. 19 val. Vytauto Didžiojo universiteto Teatro salė, S. Daukanto g. 27, Kaunas;
spalio 23 d. 18 val. Vilniaus dailės akademijos parodų salė „Titanikas“, Maironio g. 3, Vilnius.
Performansas vyksta prancūzų kalba su lietuviškais titrais.
Bilietus platina „Tiketa“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rašytojų sąjungos leidykla skelbia 2025 metų „Pirmosios knygos“ konkursą
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia kiekvieną rašantįjį išbandyti savo kūrybines jėgas – dalyvauti konkurse ir dar šiemet išleisti savo pirmąją knygą. ...
-
Mirė aktorius Sergejus Zinovjevas
Sekmadienį, eidamas 70-uosius metus, mirė Vilniaus senojo teatro (VST) aktorius Sergejus Zinovjevas. Šia žinia VST pasidalino socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. ...
-
Prezidentas: Tolminkiemis ir Donelaičio muziejus su rusų kultūra neturi nieko bendro
Rusijai Tolminkiemyje, Kaliningrado srityje, pervadinus lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio muziejų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši vieta su rusų kultūra neturi nieko bendro. ...
-
Lietuva neturi ambicijos tirti savo istoriją?2
Nors Vilniaus Katedroje rastas istorinis karalių lobis, istorikai konstatuoja liūdnoką realybę: panašių radinių būtų daugiau, bet Lietuva neturi ambicijos tirti valstybės istoriją. Apie šią savaitę parodytas karalių karūnas žinota ...
-
Aktorius Sigitas Jakubauskas išlydėtas į paskutinę kelionę2
Sekmadienį ištartas paskutinis „sudie“ aktoriui Sigitui Jakubauskui. ...
-
Kada žmonės galės pamatyti arkikatedros požemiuose rastas vertybes?2
Vilniaus arkikatedros rūsyje rastos trijų valdovų laidojimo insignijos bus įrašytos į Kultūros vertybių registrą. ...
-
Draugai ir artimieji atsisveikina su mylimu aktoriumi Sigitu Jakubausku2
Trečiadienio rytą Lietuvą apskriejo liūdna žinia – eidamas 69-uosius metus mirė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas. Šeštadienį kolegos ir artimieji susirinko į Valstybinį Šiaulių dramos t...
-
Nacionalinis muziejus sulaukė pustrečio šimto eksponatų apie COVID-19
,Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė apie pustrečio šimto eksponatų, skirtų COVID-19 pandemijai įamžinti. ...
-
Energetikos ir technikos muziejuje veiks Ignalinos AE reaktoriaus simuliatorius
Vilniuje veikiančiame Energetikos ir technikos muziejuje nuo šeštadienio galima išbandyti Ignalinos atominės elektrinės (AE) reaktoriaus simuliatorių. ...
-
Čiurlionio metų renginiai Druskininkuose prasidės elektroninės muzikos simfonija
Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Lietuvoje pradedamas jo metams skirtų renginių ciklas. Šeštadienį Druskininkuose vyks elektroninės muzikos simfonijos „Didysis Čiurlys“ premjera. ...