Povandeninis lobynas: kaip išsaugoti ir gėrėtis?

  • Teksto dydis:

Tarp Lietuvos kultūros paveldo objektų – ir 24, esantys po vandeniu. Rūpintis, saugoti ir grožėtis šiuo išskirtiniu paveldu toli gražu nėra taip paprasta.

Pradžia – Plateliuose

Dauguma povandeninio Lietuvos kultūros paveldo objektų – aštuoniolika – yra jūroje, šeši – vidaus vandenyse. Kasmet jų atrandama vis naujų. Anot archeologės dr. Eglės Pranckėnaitės, povandeniniai žvalgymai šalyje vyksta nuo 1998 m., tačiau Lietuvoje yra gana daug objektų, apie kuriuos iki šiol nežinota.

Povandeninė archeologijos pradžia šalyje laikomi tilto Platelių ežere tyrimai. Platelių senovės tiltas – buvęs medinis tiltas, viduramžiais ant medinių polių stovėjęs prie ežero vakarinės pakrantės, apie 1,5 km į rytus nuo Platelių. Jis jungė Šventorkalnio pusiasalį ir jame buvusią gyvenvietę su Pilies sala. Platelių senovės tiltas paskelbtas povandeninės archeologijos vertybe, 2003 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Po vandeniu išlikę medinių konstrukcijų elementų ar jų liekanų: stovinčių polių eilės, nugrimzdusios horizontalios sijos ir kitos tilto dalys. Remiantis dendrochronologiniais tyrimais nustatytas tilto pastatymo laikas – XVI a. pradžia. Esant ramiam Platelių ežerui, iš valties matyti kai kurių polių viršūnės.

Saugiausia po vandeniu

Povandeninio paveldo sąrašas kasmet papildomas vis naujais aptiktais objektais. "Arba mes patys atrandame žvalgydami ežerus, upių atkarpas, arba kas nors informuoja apie aptiktus keistus daiktus ežeruose", – neseniai vykusiame Kultūros paveldo departamento (KPD) organizuotame seminare sakė mokslininkė.

Tarp žinomiausių į Kultūros vertybių registrą įtrauktų povandeninio paveldo objektų – ir dvi senovės gyvenvietės Luokesų ežere, datuojamos vėlyvuoju bronzos amžiumi (maždaug 600 m. pr. Kr.), medinis tiltas Trakų ežere.

"Įdomus ir pernai Dubingių ežere rastas objektas – paskendusio viduramžių kario palaikai. Ežeruose užfiksuota daug paskendusių luotų (nuo bronzos iki XVI–XVII a.)", – sakė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui atstovaujanti mokslininkė.

Tarp aptinkamų objektų – vandens transporto priemonių liekanos, gyvenvietės, tiltai, žvejybinės konstrukcijos. Šalia piliakalnių esančiuose vandens telkiniuose pasitaiko ir nuskendusių archeologinių radinių.

Dauguma povandeninio paveldo objektų yra inventorizuoti, surašyta tiksli mokslinė informacija apie juos, laukiama įrašymo į Kultūros vertybių registrą.

Povandeninio paveldo radinių nesiekiama iškelti į krantą, nebent ypatingais atvejais ar jiems po vandeniu grėstų sunykimas. Anot dr. E.Pranckėnaitės, saugiausia šiems objektams būti po vandeniu.

"Iškėlus kelių 3–6 m ilgio luotą, būtų sudėtinga jį ir kur nors eksponuoti, o ir iškelti bei konservuoti – labai brangu", – aiškino mokslininkė.

Be to, UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija rekomenduoja kiek įmanoma tokius objektus išsaugoti jų natūralioje vietoje (in situ). "Tačiau panerti ir pamatyti šiuos objektus turi galimybę ne visi. Visuomenę supažindinti su povandeniniu paveldu yra įvairių būdų: pavyzdžiui, nufotografavus sukurti 3D modelius", – pastebėjo mokslininkė.

Mezolito aidai

Povandeninių archeologų laukia daug naujų atradimų ir Baltijos jūros vandenyse, kur jau yra atrasta reliktinių mezolito laikotarpio miškų, įvairiaus amžiaus laivų.

Anot KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyr. specialisto Laisvūno Kavaliausko, mezolito laikotarpio miškų yra aptikta už 3–5 km nuo dabartinių krantų. Būtent šiame ruože mezolito laikotarpiu ir būta jūros pakrantės.

"Klaipėdos universiteto archeologų grupei vadovaujantis profesorius dr. Vladas Žulkus yra aptikęs kelias tokias buvusių miškų vietas. Medžių kamienų amžius siekia 8 000–5 000 metų. Yra teorinė tikimybė tose vietose aptikti ir to meto žmogaus veiklos pėdsakų, kadangi pirmieji gyventojai į pajūrį greičiausiai yra atsikraustępaleolito–mezolito laikotarpiu, t.y. prieš 10 000–5 000 metų", – pastebėjo L.Kavaliauskas.

Prieš du dešimtmečius žinota tik apie 30 Baltijos jūroje nuskendusių objektų. Šiandien suskaičiuota 112 objektų (daugiausia – nuskendusių laivų). Aštuoniolika laivų jau yra įrašyta į Kultūros paveldo registrą. Nors šis skaičius palyginti nedidelis, anot L.Kavaliausko, laivai nuskendę yra įvairiame gylyje ir pasiekti juos nelengva.

"Eilinis naras gali nunerti į 20–30 m gylį, o daugybė laivų nugrimzdę dar giliau. Norint juos apžiūrėti reikia neeilinių įgūdžių, kvalifikacijos arba atitinkamos aparatūros", – pabrėžė L.Kavaliauskas.

Nuskendusius laivus apžiūrinėti mėgsta viso pasaulio narai mėgėjai, o tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie panėrę nevengia nusukti nuo laivo reliktus.

Išskirtiniai laivai

Aptikti nuskendę laivai siekia ir XVI a. (mediniai keliolikos ir net 30 m ilgio burlaiviai), ir XX a. (laivai metaliniais korpusais). Kai kuriuos jų bangos yra atplukdžiusios prie pat kranto, kai kurie užnešti smėliu, kiti guli įvairiu atstumu nuo kranto.

Klaipėdos ekvatorijoje, prie Jūrų muziejaus, atrasta maždaug 100 m labai originaliai sukonstruota krantinė: į medinius burlaivius būdavo pakraunami akmenys, jie apkalami stulpais, nuskandinami šalia kranto ir tada ant jų viršaus įrengiama krantinė. Prie šios krantinės Klaipėdoje XVIII–XIX a. švartuodavosi burlaiviai. Anot L.Kavaliausko, tai viduramžių konstrukcija, vienintelė tokia išlikusi Baltijos šalyse.

"Gana nemažą dalį povandeninių objektų sudaro Antrojo pasaulinio karo metais nuskendę karo ir transportiniai laivai. Jūroje šalia Lietuvos sienos su Latvija, gretutiniuose vandenyse, yra Pirmojo pasaulinio karo metais (1914 m.) užplaukusio ant rusų minos ir nuskendusio galingo 126 m ilgio šarvuotojo vokiečių kreiserio "Friedrich Carl" liekanos. Atplaukę į pagalbą laivai daugumą įgulos narių išgelbėjo, žuvo tik aštuoni", – sakė L.Kavliauskas.

Šis laivas ypatingas tuo, kad buvo pirmasis pasaulyje karinis laivas-lėktuvnešis: ant jo borto buvo įtaisytos katapulto vietos keturiems hidrolėktuvams.

Apsaugos problemos

Dr. E.Pranckėnaitė pasidžiaugė, kad suniokotų, išardytų, apiplėštų povandeninio paveldo objektų vidaus vandenyse neužfiksuota. Tai labiau gresia jūroje nuskendusiems laivams, kurie labiau traukia juoduosius archeologus.

Pasak L.Kavaliausko, užtikrinti povandeninio kultūros paveldo objektų apsaugą yra gana sudėtinga. Narų mėgėjų yra gana daug. Nuskendusius laivus apžiūrinėti mėgsta viso pasaulio narai mėgėjai, o tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie panėrę nevengia nusukti nuo laivo reliktų.

Pvz., prieš keletą metų rastas Antrojo pasaulinio karo laikotarpio povandeninis vokiečių laivas U 580. "Juo daug kas susidomėjo, buvo narų ir iš užsienio, bandė išsivežti jo vieną detalę, laimei, nepavyko, – pasakojo L.Kavaliauskas. – Taigi, svarbu ne tik užtikrinti tokių objektų apsaugą, bet ir vykdyti jų stebėseną."

Vis dėlto povandeninių paveldo objektų apsaugos problemų kyla ir dėl teisinio reglamentavimo keblumų. Pasak KPD direktoriaus pavaduotojo Algimanto Degučio, į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą vis dar neperkelta dalis UNESCO konvencijos nuostatų. "Minėtas įstatymas grindžiamas tuo, kad valdytojas turi prižiūrėti paveldo objektus, juos tvarkyti, o šiuo atveju jūroje nėra valdytojų, tad nėra kam taikyti įstatymo nuostatų", – pastebėjo A.Degutis.

Pasitaiko atvejų, kai ant povandeninio paveldo objektų užkimba daug žvejybinių tinklų. Tinklai suplėšomi, dalis jų lieka ant objekto, po metų susikaupia tiek, kad ir paties objekto nebematyti. Kartais tinklai nuplėšia ir dalį objekto.

"Sunku nustatyti, kas tai padarė. Be to, mes turime kas penkerius metus vykdyti povandeninio paveldo objektų stebėseną. Mūsų inspektoriai negali panerti, neturime ir jokios įrangos", – aiškino A.Degutis.

KPD stinga ir foto- bei videokamerų, palydovinės navigacijos sistemų stotelių, nuotolinio žvalgymo priemonių.

"2018 m. pabaigoje KPD pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos transporto saugos administracija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Lietuvos kariuomene. Neseniai pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir su nardymo akademija: narai įsipareigojo pagal galimybes fotografuoti povandeninio paveldo objektus ir pateikti mums informaciją", – apie institucijų bendradarbiavimo svarbą kalbėjo vienas KPD vadovų.

Pakrančių apsaugos rinktinė turi saugomų objektų koordinates ir stebi, ar ties tomis vietomis neužsibūna pramoginis kateris ar žvejybinis laivelis. KPD planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartis ir su nardymo klubais bei Klaipėdos universiteto archeologais-nardytojais.

Seminare buvo aptartos galimybės norintiems pamatyti tuos aštuoniolika į Kultūros paveldo registrą įrašytus povandeninio paveldo objektus. "Narai turėtų gauti leidimus, kuriuos išrašysime mes, KPD Klaipėdos teritorinis skyrius", – akcentavo L.Kavaliauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių