Pirmieji Kultūros magistrai nepamiršta Klaipėdos įvertinimo

Prieš trejus metus už ypatingus nuopelnus miestui ir kultūrai pirmieji trys klaipėdiečiai apdovanoti aukso žiedais su briliantais.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas dr. Jonas Genys, Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros prof. Algis Kliševičius bei kino ir Klaipėdos dramos teatro aktorius Vytautas Paukštė buvo pirmieji pagerbti žiedais, sukurtais pagal piliavietėje rastą renesansinį žiedą. Jie tapo pirmaisiais Klaipėdos kultūros magistrais. Iki šiol magistro žiedas įteiktas aštuoniems klaipėdiečiams.

Artėjant šiemetiniam Klaipėdos kultūros magistrų paskelbimui, kalbėjomės su ilgiausiai šį titulą nešiojančiais žmonėmis. Pirmųjų Kultūros magistrų klausėme, ką jiems reiškia prieš trejus metus suteiktas įvertinimas. Domėjomės Kultūros magistrų ložės veikla ir kokiomis progomis pirmieji jos nariai mūvi magistro žiedą.

Neišsiaiškino, ant kurio piršto nešioti

Gavęs Kultūros magistro žiedą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, archeologas Jonas Genys sakė esąs netikėtos profesijos žmogus tokiam apdovanojimui. Dabar jam malonu, nes įvertinimas žmogaus, kuris nepriklauso jokiai „grynajai“ meno šakai, parodė, kad Kultūros magistro sąvoka bus suprantama gana plačiai. Kultūros magistro titulo gali tikėtis ne tik tie, kurie vien labai gerai dainuoja, šoka ar vaidina.

J.Genys, kalbėdamas apie buvimą Kultūros magistru, sakė, kad svarbiausia - per daug nesureikšminti šio įvertinimo: iš tiesų viskas yra labai paprasta. Yra gražus žiedas ir yra dėmesys.

Šiaip jausmas labai neblogas. Tačiau, antra vertus, magistro žiedas kartais jam primena, kad yra šiokių tokių įsipareigojimų. Tai jaučia ir kiti Kultūros magistrai.

Iki šiol magistrų ložė nedalyvauja miesto kultūriniame gyvenime kaip ložė. J.Genio nuomone, ložė kai kuriais klausimais turėtų svarią nuomonę, nes tarp magistrų yra tikrai autoritetingų žmonių. Vieną kartą magistrai jau tarėsi išsakyti savo poziciją dėl senamiesčio paminklų naikinimo. Tikimasi, kad pasipildžiusi naujais nariais Kultūros magistrų ložė bus „legalizuota“.

Norisi, kad vien tuo viskas nesibaigtų. J.Genio nuomone, ložė, kad ir nekasdieninė ir neperiodiškai susirenkanti, galėtų išreikšti savo nuomonę svarbiais miestui kultūros ir paveldo klausimais.

Prieš trejus metus J.Genys pastebėjo, kad pagal etiketo reikalavimus iki šiol nenustatyta, ant kurio piršto reikėtų nešioti Kultūros magistro žiedą.

Pats J.Genys žiedą užsimauna labai retai. Tai nėra kasdienis papuošalas, tai – regalija.

Ne vien garbės titulas

Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros prof. Algis Kliševičius svarsto, kad Kultūros magistro titulas žmogui tenka už jo praeitį. Todėl, atrodo, lyg ir neįpareigoja nieko daryti toliau. Tačiau, kita vertus, įpareigojimų vis tiek yra. Jei žmogus buvo pastebėtas kaip savo srities lyderis, jis ir toliau, jei dar yra darbingas, turi stengtis kuo daugiau nudirbti. Nesinori manyti, kad tai - vien garbės titulas.

Jau dabar Vilniaus menininkai Klaipėdos kraštą tituluoja Lietuvos kaligrafijos sostine. A.Kliševičius tikisi su kitais dailininkais dar šiemet pradėti leisti tęstinį kaligrafijos žurnalą.

A.Kliševičius sako Kultūros magistro žiedą mūvintis retai. Malonu jį užsimauti per parodų pristatymus kituose miestuose, kad kiti pamatytų, kaip Klaipėda vertina savo dailininkus.

Dailininko nuomone, kol kas neveikli magistrų ložė turėtų būti aktyvi ir pareikšti savo nuomonę svarbiais klausimais. Kultūros magistrai – įtakingi savo srities žmonės, įvertinti už savo veiklą, todėl jų pozicija kai kuriais klausimais turėtų būti autoritetinga.

Pats A.Kliševičius juokauja, kad pasiūlė magistrams susitikti kiekvieną paskutinį mėnesio ketvirtadienį ir, kaip priklausoma, miesto iždo sąskaita išgerti raudono vyno. Po tokio pasiūlymo miesto valdžios entuziazmas palaikyti Kultūros magistrų ložės idėją pastebimai sumažėjo.

Lieki su pagarbos ženklu

Klaipėdos dramos teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė dar prieš trejus metus pabrėžė, kad magistro žiedas jam svarbus todėl, kad jis yra mylimo miesto įvertinimas.

Ir dabar V.Paukštė sako, kad kultūros magistro titulas jam yra reikšmingas. Tai įrodymas, kad esi padaręs kažką gera miestui, jei taip pagerbia. Esi suprastas ir pripažintas savo sferoje. Suprantama, kad niekas specialiai nedirba, kad gautų magistro žiedą. Tačiau kiekvienas žmogus, dirbdamas savo darbą, tikisi įvertinimo, kuris parodytų, ar teisinga linkme judama.

Anot V.Paukštės, nereikia manyti, kad keliamasi ir gulamasi su mintimi, jog esi kultūros magistras. Tačiau tas įvertinimas svarbus. Kai šurmulys praeina, lieki su miesto suteiktu pagarbos ženklu.

Aktoriui labai patinka pati žiedo idėja. Jis gražus, gerai padarytas ir vertingas. Miestas surado labai gerą formą išreikšti pagarbai. Vilnius turi Kristoforą, kuris yra miesto globėjas. Tačiau tai visai skirtingi dalykai.

Klaipėda Kultūros magistrams įteikia labai konkretų daiktą. Tai nėra kažkas abstraktu. Šis žiedas konkrečiai susietas su miesto istorija ir todėl labai brangus. V.Paukštė prisimena, kad kai žiedo originalas buvo rastas, juokavo archeologams, kad jei pats aptiktų tokį daiktą, – pasiliktų sau. Žiedas pats simboliškai „atėjo“ pas aktorių.

V.Paukštė sako, kad Kultūros magistrų ložė galėtų būti klaipėdietiškas masonų ložės atitikmuo. Būtų labai gerai, jei ložė turėtų svarų žodį, tačiau kol kas niekas Kultūros magistrų nuomonės neklausia.