- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) patikslino Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą ir įtraukė naujus 78 geologinius, hidrogeologinius ir botaninius objektus. Jie išsisikiria savo dydžiu, amžiumi ar unikalumu.
Išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės priskiriamos geologinių gamtos paveldo objektu grupei. Aplinkos ministerija paskelbė naujus valstybės saugomus geologinius gamtos paveldo objektus – Akmenės Didįjį akmenį, Angelo akmenį, Antakmenės konglomeratą, Brolių akmenį, Bulėnų I akmenį, Bulėnų II akmenį, Didįjį Johampolio akmenį, Durupio akmenį, Genių atodangą, Kalniškės akmenį, Kiršonių akmenį, Klaišių akmenį, Kurklių akmenį, Linartų akmenį, Meironiškių akmenis, Muoriškių atodangą, Normainių akmenį, Pagramančio atodangą, Šernų akmenį, Tryškių akmenį, Vasaknų akmenį.
Norėtume išskirti Antakmenės konglomeratą (aukštis 4,30 m, ilgis 5,85 m, plotis 3 m) – uolą, esančią Ignalinos rajone, Antakmenės kaime. Šis konglomeratas dar vadinamas Aukų akmeniu, nes pasak mito, čia mūsų protėviai nešdavo aukas pagonių dievams. Todėl akmuo laikomas vienu seniausių pagonybės paminklų Lietuvoje.
Unikalaus debito ir ypatingų savybių šaltiniai, versmės priklauso hidrogeologiniams gamtos paveldo objektams. Šiais metais Aplinkos ministerija paskelbė šiuos naujus valstybės saugomus hidrogeologinius objektus: Knygnešių šaltinį, Likėnų šaltinį, Riklikų šaltinį, Salomėjos šaltinį, Skiručių šaltinį, Šaltinį Laumės Pėda. Vienas įdomesnių – Salomėjos šaltinis, esantis Biržų regioniniame parke. Mažos mineralizacijos versmės vanduo įsilieja į Smardonės upelį. Šaltinis pavadintas šio krašto gelmių tyrėjos, geologės Salomėjos Bucevičiūtės atminimui. Šalia šaltinio įrengtas pėčiųjų tiltelis ir hidrologinių matavimų postas. Biržų regioninio parko direkcija sutvarkė šio šaltinio aplinką.
Išskirtinio amžiaus, matmenų, formų, dendrologiniu bei estetiniu požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės, unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai bei dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai priklauso botaninių paveldo objektų grupei. Į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą šiemet įtraukė šiuos naujus botaninius objektus: Alkūnų pušį, Ąžuolus Dvynius, Barklainių dvaro eglę, Barklainių dvaro liepų alėją, Bernardo Brazdžionio ąžuolą, Bėčiūnų ąžuolą, Bliūdašilio eglę, Brazelių kriaušę, Bučių ąžuolą, Dabravolės daugiakamienę liepą, Dabulevičių maumedį, Dauguviečių maumedį, Daujėnų bažnyčios šventoriaus liepą, Daukšaičių ąžuolą, Didįjį Padubysio miško ąžuolą, Dirvonų kaštoną, Duburių ąžuolą, Genių ąžuolą, Gudlaukio ąžuolą, Imbrado ąžuolą, Jašinsko liepą, Jurgio Bielinio ąžuolą, Kengių liepą, Krakių ąžuolą, Laikrodinės ąžuolą, Laisvučių liepą, Laumių miško keturkamienę eglę, Lenkaičių I ąžuolą, Lenkaičių II ąžuolą, Lenkaičių III ąžuolą, Lenkaičių IV ąžuolą, Liškiavos liepą, Miškinių ąžuolą, Mykolo Oginskio liepą, Montrimų ąžuolą, Mukulių II ąžuolą, Mukulių III ąžuolą, Mukulių IV ąžuolą, Mukulių tuopą, Naujamiesčio ąžuolą, Paežerių dvaro ąžuolą, Pajiešmenių parko ąžuolą, Panūdžių maumedį, Paparčių juodalksnį, Pažibų liepų alėją, Plungės dvaro parko aukštąjį ąžuolą, Pumpurų ąžuolą, Rudaičių ąžuolą, Santakos gluosnį, Skaborų I ąžuolą, Skaborų II ąžuolą, Stirbiškės ąžuolą, Šilo miško ąžuolą, Tervydžių kaimo dendrologinį rinkinį, Veprių ąžuolą, Vėžalaukio ąžuolą, Žagarės šermukšnį, Žudiškių ąžuolą, Žukų ąžuolą.
Vienas įspūdingiausių botaninių objektų – Dabulevičių maumedis, kurio kamieno apimtis siekia 2,20 m, aukštis – 14 metrų. Šis maumedis auga Vilkaviškio rajone, Daugėlaičių kaime. Jis išsiskiria masyviais išsišakojimai, įspūdingomis vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis.
Kai kurie gamtos paveldo objektai buvo išbraukti iš Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo, nes jie paprasčiausiai sunyko (išvirto). Tai drevėtosios pušys Čepkelių rezervate, Kretuonių pirmasis ąžuolas, Špokų vinkšna, Veisiejų dvaro parko alksnis ir kiti.
Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro, kurį tvarko VSTT Planavimo ir kadastro skyrius, duomenis 2016 m. vasario mėn. 12 d. Lietuvoje buvo 642 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 228 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šauliai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su policija, ugniagesiais
Šaulių sąjunga praėjusią savaitę pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Policijos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentais. ...
-
Pokyčiai daugiabučių renovacijoje: ar tai paspartins procesą?7
Aplinkos ministerija skelbia, kad keičiasi paraiškų teikimo terminas bei privalomieji reikalavimai, kurie leis paspartinti daugiabučių renovacijos tempus. Ministras pripažįsta, kad pagal valstybės skiriamas lėšas, tempai – geri. ...
-
Policija išrieda į gatves su dviračiais1
Policijos pareigūnai nusikaltėlius Vilniuje gaudys ir dviračiais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su policijos pareigūnu–dviratininku Vaidu Maziliausku. ...
-
Migracijos departamentas: į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai šalyje užsibūna ilgiau2
Pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pratęstų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, rodo naujausi Migracijos departamento statistiniai duomenys. ...
-
Pasisaugokite: masiškai dūžta automobilių stiklai – priežastis nustebins6
Socialiniuose tinkluose pasipylė įrašai, kad varnos į automobilius mėto akmenis ir net iškulia jų langus. Gamtininkai dėl tokio paukščių elgesio vieningo atsakymo neturi, anot jų, varnos tiesiog pramogauja. Draudikai teigia, ...
-
Didieji miestai rengiasi dienai „X“: sudaryti planai, įrengiamos priedangos4
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Siekiant stiprinti gynybą, Kauno miesto savivaldybė pastaruoju metu didžia...
-
Lietuva už 147 mln. eurų perka švediškas oro gynybos sistemas5
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pirmadienį pranešė, kad už 147 mln. eurų perka mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD). ...
-
Vis daugiau nerimo: baiminasi dėl naujos pandemijos17
Naujos pandemijos baiminasi tiek Lietuvos, tiek užsienio medikai. Amerikiečių virusologai stebi seniai žinomą paukščių gripo virusą, bet jis plinta nebe vien tarp paukščių, todėl tai kelia vis didesnį nerimą. ...
-
Vilniečiai išrinko naujus vardus dviem Fabijoniškių gatvėms
Internetinėje apklausoje dalyvavę sostinės gyventojai nori, kad Fabijoniškėse esančios Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvės būtų pervadintos Vėtrungių ir Liongino Baliukevičiaus vardais, pirmadienį paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė....
-
Apklausa: lietuviai supranta klimato kaitos pasekmes, bet nežino problemos sprendimų4
Lietuvos gyventojai puikiai supranta klimato kaitos pasekmes, bet jiems trūksta žinių apie šios problemos sprendimus, rodo pirmadienį paskelbtos Europos investicijų banko (EIB) užsakymu atliktos apklausos rezultatai. ...