Paryžiuje po rekonstrukcijos atsidarys Dievo Motinos katedra, dalyvauti žada D. Trumpas

  • Teksto dydis:

Paryžiaus Dievo Motinos katedra (Notre-Dame de Paris) šeštadienį vėl atvers duris, o atidarymo ceremonijoje dalyvauti žada ir išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

Šis gotikos architektūros šedevras užsidarė, kai prieš penkerius metus katedrą nusiaubė gaisras.

Pirmadienį respublikonas patvirtino, kad priėmė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) kvietimą dalyvauti iškilmingame 850 metų senumo statinio, kurio 2019-ųjų balandį vos nesunaikino liepsnos, atidaryme.

Tai bus pirmoji D. Trumpo kelionė į užsienį po jo perrinkimo praėjusį mėnesį. Jo politinis sugrįžimas sukėlė nerimą daugelyje Europos šalių, įskaitant Prancūziją, kur E. Macronas pirmosios D. Trumpo kadencijos metu nuolat konfliktavo su Niujorko nekilnojamojo turto magnatu.

Būsimasis prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė, jog E. Macronas „atliko puikų darbą užtikrindamas, kad Dievo Motinos katedra būtų atkurta su visa savo šlove ir dar daugiau. Tai bus labai ypatinga diena visiems!“

D. Trumpo dalyvavimas gali paskatinti kitus pasaulio politinius lyderius atvykti į ceremoniją. Prieš naujojo prezidento inauguraciją sausio 20 dieną jie, tikėtina, stengsis užmegzti santykius ir užkirsti kelią galimiems ginčams dėl prekybos ir gynybos.

2017-aisiais D. Trumpui pirmą kartą pradėjus eiti pareigas, jo santykiai su E. Macronu, kuris tuo metu taip pat buvo naujas veidas pasaulinėje arenoje, iš pradžių atrodė kaip tvirtos bičiulystės užuomazga.

Jų ilgi ir galingi rankos paspaudimai – bandymas vienam prieš kitą įgauti psichologinį pranašumą – patraukė stebėtojų dėmesį. Laikui bėgant santykiai atšalo, o vėliau ir apkarto – šalys ginčijosi klimato kaitos, prekybos ir gynybos klausimais.

Ugningos viešnagės 2018-aisiais metu D. Trumpas viešai juokėsi iš E. Macrono „itin žemo palaikymo“ visuomenėje bei pokštavo apie Prancūzijos kariavimo istoriją.

Tačiau tikėtina, jog šeštadienio ceremoniją, kurią prancūzas stengėsi pristatyti kaip nacionalinio ir asmeninio triumfo momentą, užgoš dabartinės E. Makrono politinės problemos – spėjama, kad dar šią savaitę žlugs jo patvirtinta vyriausybė, o parlamentas pateks į aklavietę.

„Daug jaukesnis ir prakilnesnis“

2019-aisiais paryžiečiai su siaubu stebėjo kaip ugnis niokoja pasaulinio paveldo paminklą, kuris įkvėpė Victoro Hugo (Viktoro Hugo) romaną „Paryžiaus katedra“, ir kaip paskui nukrenta jo smailė.

Kai kurie apokaliptinius vaizdus netgi palaikė Vakarų civilizacijos žlugimo ženklu, o pastatą nuo visiško suniokojimo išgelbėjo tik sunkus Paryžiaus ugniagesių darbas.

Kilus gaisrui D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ (dabartiniame „X“) pasiūlė, kad „galbūt gaisrui užgesinti būtų galima panaudoti skraidančias vandens cisternas“. Susierzinę Prancūzijos ugniagesių vadovai šį pasiūlymą atmetė kaip rizikingą ir juokingą, nes beveik neabejotinai toks veiksmas būtų nuniokojęs tai, kas liko iš pastato.

Rekonstruoti meno kūrinius, pajuodavusias sienas ir sugadintas patalpas už 700 mln. eurų buvo pasitelkta apie 250 skirtingų įmonių ir šimtai ekspertų.

Praėjusį penktadienį katedroje apsilankęs ir patikrinęs jų darbą E. Macronas gyrė juos už tai, kad jie pasiekė neįmanomą ir užgydė nacionalinę žaizdą.

Lydimas Paryžiaus arkivyskupo Laurent'o Ulricho (Lorano Ulricho) ir aukščiausių miesto politikų, jis žvelgė į restauruotus šviesios spalvos akmenis katedros navoje ir gyrė, jog statinys „daug jaukesnis ir prakilnesnis“.

Politika ir diplomatija

Šeštadienio ceremonijoje susimaišys nacionalinė šventė, politika, diplomatija ir religija.

E. Macronas priešais katedrą turėtų sakyti kalbą, kurios klausys apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, pranešė jo biuras.

Kai kurių stebėtojų nuostabai popiežius Pranciškus renginyje nedalyvaus – Katalikų bažnyčios vadovas nusprendė nenutraukti savaitgalio kelionės į Prancūzijos Korsikos salą.

Po E. Macrono kalbos, kurią galės gyvai stebėti ne daugiau kaip 3 tūkst. žmonių, ypatingi svečiai bus pakviesti apžiūrėti architektūros paminklą ir pamatyti, kaip atgimsta Didieji vargonai – didžiausi Prancūzijoje, turintys beveik 8 tūkst. vamzdžių.

Ant Senos upės kranto, priešais Dievo Motinos katedrą, bus įrengta vieša erdvė, kurioje tilps 40 tūkst. žmonių, o koncertas, kuriame dalyvaus bažnyčios choras, Prancūzijos radijo filharmonijos orkestras ir prancūzų dainininkai, bus transliuojamas per nacionalinį radiją ir televiziją.

Be to, sklinda dar nepatvirtinti gandai, kad renginiui tarptautinės žvaigždės jėgos suteiks Pharrello Williamso (Farelo Viliamso) pasirodymas.

Saugumą renginio metu turėtų užtikrinti apie 6 tūkst. policijos pareigūnų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių