Paminklo Dainavos apygardos partizanams atidengimo renginys vyks kitų metų gegužę

Alytuje pastatyto Dainavos apygardos partizanams skirto paminklo atidengimo šventinis renginys dėl karantino nukeltas į kitų metų gegužę.

Alytaus mero atstovė spaudai Agnė Čeplinskienė informavo BNS, kad renginys vyks gegužės 21-ąją – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga.

Tuo metu pirmadienį, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Dainavos partizanų atminimą ketinama pagerbti gėlėmis.

Jas prie paminklo padės meras Nerijus Cesiulis ir vicemerė Jurgita Šukevičienė.

Partizanus gėlėmis pagerbs ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas majoras Darius Kisielius ir KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Linas Sadauskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paminklo pagaminimui ir pastatymui skyrė 44,7 tūkst. eurų, Alytaus savivaldybė aplinkos sutvarkymui – 19,3 tūkst. eurų.

Paminklo autorius – skulptorius Gintautas Jonkus. Jis anksčiau teigė, kad paminklas – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, jo kompoziciją užbaigia stilizuotas Jogailaičių kryžius.

Apatinėje postamento dalyje yra užrašas „Dainavos apygardos partizanams 1944-1953“, o kitoje pusėje – keturi žodžiai: „Tikėjimas, Laisvė, Nepriklausomybė, Santarvė“, taip pat paminklas papuoštas Vyčiu.

Paminklo aukštis – 4,5 metro, jis turėtų būti apšviestas 12 LED šviestuvų, o šalia turėtų būti pastatytas informacinis stendas.

Paminklo sukūrimo grupėje taip pat buvo kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas ir architektas Petras Grecevičius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras anksčiau yra teigęs, kad Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.

1945 metų lapkritį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.

Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Apygardoje veikė ir kiti žymūs partizanai: Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Voveris-Žaibas ir kiti.

Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

už Lietuvos laisvę

už Lietuvos laisvę portretas
kovojo Tarybinė Armija, kai vyjo lauk iš lietuvos fašistus, kur buivo šitie veikėjai neaišku

kaunietis

kaunietis portretas
garbe kovojusiems uz laisve

OB

OB portretas
Po panašiom antraštėm suaktyvėja vatnikai. Kalbančiam apie Opšrūtų kaimo įvykius citata iš Suvalkiečio laikraščio: "1945 m. Opšrūtų rusai kolonistai susibūrė į kooperatinį ūkį (kolchozo kūrimo pradžia). Jie susitelkė į ginkluotą būrį, iš sovietinio saugumo gavo šautuvų, automatų, pistoletų, lengvųjų kulkosvaidžių ir granatų. Kolonistai be gailesčio terorizavo aplinkinius gyventojus." Čia minimi kolonistai, iš SSSR glūdumos atvežti atsikėleliai į ištremtų žmonių gyvenimus. Kolonistai naudojosi įvairiomis privilegijomis ir ateityje turėjo sudaryti LSSR gyventojų daugumą.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių