- Urtė Grigaliūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinio jaunimo teatro spektakliu "Pabaigos ugnis" prasidėjo kasmetis 38-asis festivalis "Lietuvos teatrų pavasaris". Nors renginio pradžiai pasirinkto spektaklio pavadinimas iš pirmo žvilgsnio skamba ironiškai, jame nuskambantys žodžiai "Pabaigos ugnis, tai – pradžios ugnis" padeda suprasti: pasirinkimas neatsitiktinis – ugnis, nors ir pabaigos, tampa išlaisvinančiu ir apvalančiu elementu, kurio reikia ne tik visiems spektaklio personažams, bet dažnai ir žiūrovams ar net pačiam festivaliui.
Situacijos ir pasirinkimai
Gintaro Varno režisuotas spektaklis pastatytas pagal garsios ir Lietuvoje jau neblogai pažįstamos šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Dea Loher pjesę. Ši dramaturgė Lietuvos publikai jau turėtų būti pažįstama iš to paties G.Varno pastatytų spektaklių, tada dar Kauno valstybiniame dramos teatre: "Nekalti" (2005 m.) ir "Ruzvelto aikštė" (2008 m.) bei dabar jau Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje rodomo spektaklio "Klaros santykiai" (rež. Rolandas Atkočiūnas, 2015 m.).
Galima teigti, kad šios dramaturgės pjeses režisieriai renkasi dėl labai paprastų, tačiau svarbių priežasčių – jų dramaturgija pasižymi nepaprastu poetiškumu, jos reflektuoja šiandienėje visuomenėje ypač aktualias ir skaudžias temas, kurios yra artimos ir šiandienės Lietuvos kontekste. Dažnai tai istorijos apie vienišus, atstumtus, kenčiančius individus, susiduriančius su esminiais būties klausimais, taip pat paliečiamos ir skaudžios socialinės temos, kurios dažnai susilaukia prieštaringų ir nevienareikšmiškų reakcijų: narkotikų vartojimas, prostitucija, nedarbas, savižudybės, homofobija.
Tačiau šių personažų, kurie yra labai artimi ir kasdienybėje sutinkamiems žmonių prototipams, neįmanoma ir negalima smerkti. Atsisakoma griežto gerų / blogų personažų skirstymo. Visi jie kenčia, bando užmegzti kontaktą su ne mažiau kenčiančiu šalia esančiu žmogumi, kuris dažnai kankinasi dėl kaltės, kylančios iš neteisingų gyvenimo pasirinkimų arba dėl nematomų gijų, kuriomis esame sujungti mes visi.
Taip yra ir šiame spektaklyje: režisierius juos vaizduoja nuoširdžiai, švelniai, bet kartu ir skaudžiai atvirai. Tai daroma itin poetiška pasakojimo forma, kuri dažnai pereina į kalbėjimą apie save trečiuoju asmeniu ir kuri padeda ypač jautriai patirti šiuos personažus, jų kančias, suprasti jų motyvus.
Fikcijos ir realybė
Spektaklyje nėra aiškiai suskirstyta, kurie personažai yra pirmaplaniai, o kurie antraplaniai – jie visi turi savo istorijas, jiems suteikiama erdvė atsiskleisti, o visos jų žaizdos yra vienodai svarbios.
"Pabaigos ugnis" – tai istorija, kuri vystosi apie centrinį visų personažų gyvenimą pakeitusį įvykį. Besivydama nuo narkotikų apsvaigusį jaunuolį, policininkė Edna (akt. Emilija Latėnaitė-Beliauskienė) partrenkia ir užmuša mažą berniuką Edgarą. Tačiau laikas ir erdvė peržengia mums įprastą čia ir dabar suvokimą: spektaklio prologe aiškiai pasakoma, kad šis kraupus įvykis nutiko prieš septynerius metus. Veikėjai, kurie, kaip paiškės pabaigoje, yra mirę arba visiškai radikaliai pakeitę savo gyvenimus, – labai sąlyginiai, ir tai savotišku būdu suniveliuoja riba tarp realybės ir tik tariamo sceninio veiksmo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukrainiečius įkvėpė meno terapija
Centriniame pašte surengtoje parodoje „Aš esu čia“ – Ukrainos vaikų žvilgsnis į Kauną ir pasakojimai apie savo išgyvenimus. Čia eksponuojama daugiau nei 30 piešinių. ...
-
Kino filme „Tvano nebus“ pagrindinį vaidmenį suvaidinęs V. Masalskis: aš kariauju nuo 2014-ųjų
Praėjęs raudonu kino režisieriaus Marato Sargsyano filmo „Tvano nebus“ premjeros kilimu, susirinkęs aplodismentus ir ovacijas pagrindinio – Pulkininko – vaidmens atlikėjas Valentinas Masalskis išskrido atostogų. Sako, labai...
-
Vakar Anykščiuose prasidėjusio 15-ojo „Purpurinio vakaro“ akcentai: Mekas, Sutkus ir „G&G Sindikatas
Vakar Anykščiuose, Dainuvos slėnyje, pradėjo dygti palapinių miestelis. Penkioliktą kartą gyvos muzikos ir kultūros gerbėjus, rugpjūčiui pasukus rudeniop, slėnyje, o ir visame mieste surenka festivalis „Purpurinis vakaras“. Kūryb...
-
Ar nepaskęsime kultūriniame triukšme?6
Kokios kultūros? Tokį klausimą norisi pateikti užrašo / idėjos / projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ autoriams / organizatoriams ir visiems, kas nujaučiamą sąvokos „kultūra“ turinį priima kaip vien...
-
Unikalus kultūros paveldo objektas kviečia susipažinti su vilnos ir senųjų amatų tradicijomis
Dar šiemet naujam gyvenimui bus prikeltas unikalus Pasvalio rajone esantis inžinerinės technikos objektas – Raubonių vandens malūnas-vilnų karšykla-verpykla. Jo restauracijos ir rekonstrukcijos bei pritaikymo turizmo reikmėms darbai j...
-
Merkinėje atgimsta tarpukario rengtos Senovės dienos1
Varėnos rajone, Merkinėje, penktadienį prasideda festivalis „Samanos“, priminsiantis prieš Antrąjį pasaulinį karą čia vykusias Senovės dienas. ...
-
Paskutinė galimybė apsilankyti parodoje „1972. Pramušti sieną“: filmų seansai bei diskusijos
Pavasario pabaigoje duris atvėrusi „Kaunas 2022“ paroda „1972. Pramušti sieną“ skaičiuoja paskutines savo savaites. Rugpjūtis – ne tik puiki proga nespėjusiems aplankyti ekspoziciją, bet ir galimybė sudalyvauti turin...
-
Kinas su speleologais: itališka drama „Urvas“ ir kopimas į „Romuvą“
Rugpjūčio 27 dieną, šeštadienį, 17 val. Kino namai „Romuva“ ir klubas „Aenigma“ kviečia į renginį – Lietuvos speleologai kops į modernistinės Kauno architektūros simboliu tapusį kino teatro bokštel...
-
D. Nausėdienė Marijampolėje susitiko su išeivijos menininku R. Bartkumi2
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi Marijampolėje vykstančiame tarptautiniame kūrybiniame meno simpoziume „Malonny: Marijampolė, Londonas, Niujorkas: idėjų migracija“, susipažino su naujai kuriamais sieninės tapybos dar...
-
Gargždai savaitgalį taps cepelinų sostine4
Gargždiškiai kviečia į penktąjį cepelinų virimo čempionatą. Į čempionatą kviečiami visi Lietuvos cepelinų virėjai. Gargždai šiemet švenčia 769-ąjį gimtadienį. Ar pavyks virėjams išvirti 769 cepelinus, paai&scaron...