- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
-
Paaiškėjo geriausi liaudiškų šokių kolektyvai
Visą pavasarį Lietuvoje vykęs suaugusiųjų liaudiškų šokių kolektyvų konkursinis festivalis „Pora už poros“, subūręs per 130 liaudiškų šokių kolektyvų (4 tūkst. dalyvių), baigėsi. Net penkiasdešimt trys liaudiškų šokių grupės iš visos Lietuvos savaitgalį varžėsi Ukmergėje vykusiame liaudiškų šokių konkurso baigiamajame ture.
Laureato vardą pelnyti siekė 5 merginų, 15 jaunimo, 18 vyresniųjų ir 15 pagyvenusiųjų šokių kolektyvų. Visos šokių grupės, išskyrus merginų, varžėsi trijose kategorijose: miestelių ir kaimų, rajonų centrų ir miestų. Kolektyvus, atsižvelgus į tinkamą ir menišką šokių kompozicijų atlikimą, sceninę kultūrą, vadovų kūrybiškumą ir repertuaro originalumą, vertino profesionali Lietuvos nacionalinio kultūros centro sudaryta choreografijos žanro ekspertų komisija.
„Lietuviai mėgsta susirinkti, bendrauti ir šokti. Tą parodė ir liaudiškų šokių konkursas „Pora už poros“. Džiaugiamės, kad vis daugiau jaunimo, senjorų, skirtingų profesijų, poreikių žmonių nori išmokti šokti ir ateina į kultūros centrus. Šoka visos šeimos: į kolektyvą atėjusi moteris meile šokiui užkrečia ir vyrą, ir vaikus. Žmonės pajunta, kad šokis gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį, skatina pagarbą tautiniam kostiumui. Jaučiama atsakomybė ir pasididžiavimas atstovauti savo gimtąjį miestą ar miestelį Lietuvos dainų šventėje“, – pasakojo konkurso organizatorė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovė Živilė Adomaitienė.
Geriausia merginų šokių grupe pripažinta Vilniaus miesto Grigiškių kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė (vadovė Vilma Abrutytė).
Miestelių kategorijoje geriausia Jaunimo šokių grupe tapo Molėtų rajono Alantos gimnazijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Alanta“ (vadovė Audronė Ališkevičiūtė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais paskelbti Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro šokių studijos „Vyželė“ jaunimo grupė (vadovė Sonata Jankienė), mažuoju laureatu – Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ jaunimo grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė). Miestų kategorijoje geriausia pripažinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos jaunimo liaudiškų šokių grupė „Džigūnas“ (vadovės Vilma Tiškevičienė, Aistė Jacikė).
Žmonės pajunta, kad šokis gyvenimą daro gražesnį, prasmingesnį, skatina pagarbą tautiniam kostiumui.
Tarp vyresniųjų šokių grupių miestelių kategorijoje geriausiai pasirodė ir laureatais tapo Šilutės rajono Juknaičių seniūnijos vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“ (vadovė Loreta Margarita Černeckienė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais paskelbti Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių studijos „Nemunėlis“ vyresniųjų grupė (vadovė Jolanta Telišauskienė), mažuoju laureatu – Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“ (vadovai Andrius Razmus, Svajonė Razmuvienė). Miestų kategorijoje geriausia vyresniųjų šokių grupe tapo Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Suktinis“ (vadovė Laimutė Rekašienė).
Pagyvenusiųjų šokių grupės laureatai išsidėstė tokia tvarka: miestelių kategorijoje geriausiais pripažinti Šakių kultūros centro Girėnų laisvalaikio salės pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Girėnai“ (vadovė Vitalija Venienė). Rajonų centrų kategorijoje laureatais tapo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (vadovė Ligita Gediminienė), mažuoju laureatu – Telšių rajono savivaldybės kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Džiugas“ (vadovė Janina Reinienė). Miestų kategorijoje laureato vardą pelnė Vilniaus miesto Vilkpėdės bendruomenės centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Šimtažiedis“ (vadovė Rūta Januškevičienė).
Nuo 1969 m. rengiami konkursiniai festivaliai įrodė, kad šis renginys turi savo vertę ir kilnius siekius. „Pora už poros“ rengėjai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – sudaro galimybę į festivalį atvykti šokėjams iš visų šalies rajonų centrų ir miestelių. Tai stimulas toliau plėtoti jų veiklą. Kolektyvų vadovai konkursuose įgyja daugiau patirties, ugdoma sceninė šokių atlikimo kultūra, meninis skonis. Varžytuvėse pelnyti aukšti rezultatai suteikia galimybę kiekvienam šokių kolektyvui toliau varžytis dėl kasmetės „Aukso paukštės“ nominacijos „Geriausias mėgėjų meno kolektyvas ir jo vadovas“ ir skatina aktyviai rengtis 2018 m. vyksiančiai valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtai Lietuvos dainų šventei „Vardan tos...“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...