O. Koršunovo atsakas visuotiniam sunorminimui

Pasak režisieriaus, tokia pozicija ir ją pagrindžiantys premjeriniai spektakliai - tai jų atsakas visuotinei sunorminimo politikai, anksčiau paties menininko įvardintai kaip normalumo fašizmas.

„OKT visuomet buvo nenormalus teatras, kovojantis prieš siauraprotišką moralinį fundamentalizmą. Apskritai, teatras visada buvo arba palaikantis tradicijas ir konvencijas, arba jas griaunantis. Dabar šios paradigmos kaip ir nebėra. Sunku įvardinti, kas yra normalu arba nenormalu. Anksčiau niekada kraštutinai neteigėme, jog štai, mes esame nenormalus teatras. Kita vertus, tai buvo ir taip aišku. Dabar tampa nebeaišku. Naujoji normalumo religija, paremta liberalia ekonomika ir naujausiomis technologijomis, nebeleidžia tiesos-netiesos, normalumo-nenormalumo diskurso. Viską apima sąvokos like’inu-nelike’inu, priimu-užbaninu. Tai vartotojiška politika ir iš jos gimstanti normalumo diktatūra, kuri viską sunormina tam, kad viskas taptų vartotojiška. Ji išvengia bet kokio diskurso. Vardan to ji stengiasi schematiškai priimti plačią ir visokeriopą įvairovę bei taip pat schematiškai trash’inti tai, kas nepriimtina. Tai, kas priimama, vertinama tik pozityviai ir dauginama iki begalybės. Taip atsiduriame beribiame pozityvumo ir normalumo pasaulyje“, - teigia OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, režisierius O. Koršunovas.

Iš esmės, nenormalu tapo mąstyti - gyventi  ne like’o-nelike’o spustelėjimo, o mąstymo procese.

Pasak režisieriaus, priėjome laiką, kai normalumo diktatūros reiškinys apčiuopiamas ne tik socialiniame-visuomeniniame, bet ir teatriniame kontekste.

„Šiandien teatras, iš visų jėgų bandydamas neatsilikti nuo šiuolaikinio gyvenimo, verčiasi per galvą  įrodinėdamas, jog jis gali būti nebe teatras arba daugiau nei teatras ir taip sparčiai gamina įvairovę, jog iš esmės tik beatodairiškai viską sunormina. Tarkime, šiandien teatre gali būti viskas: performansas, teatras be dramos, aktorius be vaidybos, vaidyba be aktoriaus, pjesė be žodžių, žodžiai be pjesės ir taip toliau. Svarbu, kad būtų visa ko gausybė ir įvairovė. Vardan gausybės eliminuojama kokybė - juk kokybiškų dalykų daug nepagaminsi. Tad prigaminama daugybė visko, belieka tik rinktis - like’inu ar baninu. Kitaip tariant, šiais laikais beveik viskas yra normalu - svarbu tik pabrėžti, jog tai yra normalu. Tai yra tam tikras gebėjimas nemąstyti, tam tikri išankstiniai susitarimai. Ir tai tapo masiniu reiškiniu. Iš esmės, nenormalu tapo mąstyti - gyventi  ne like’o-nelike’o spustelėjimo, o mąstymo procese. Toks OKT teatras bus šį sezoną. Kitaip sakant, bandysime išlikti mąstančiu ir kokybišku teatru“, - pasakoja O. Koršunovas.

Trys premjeros

Kaip paprastas tarnautojas, rodos, net nepastebimas žmogus staiga gali tapti visa griaunančia, pavojinga visuomenei jėga? Atsakymo į šį klausimą ieškos režisierius O. Koršunovas, kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka pristatysiantis premjerą „Pamišėlis“ pagal N. Gogolio apysaką. Premjera Lietuvoje ir pasaulinė premjera kone sutaps - spektaklis jau pakviestas į tarptautinį festivalį „Temporada Alta“ Žironoje (Ispanija), kur bus pristatytas jau gruodžio mėnesio pradžioje.

„Ši normalumo-nenormalumo dilema esmine tapo ne šiais laikais. Dar Gogolis „Pamišėlio užrašuose“ įdomiai analizuoja situaciją, kuomet labai normalus tarnautojas gyvena tiek susitelkęs į savo normalumą, tiek jame mato savo paties teisuoliškumo, jog ilgainiui tampa itin jautrus bet kokiems kitų keistumams. Norėdamas apčiuopti tam tikrą savo normalumo vertę, jis pradeda matyti keistumus kituose žmonėse. Jis tiek koncentruojasi į tai, jog net nepastebi kada pats tampa keistu žmogumi, tironu ir galiausiai - pamišėliu. Genialiai parodomas mechanizmas, kuomet iš vidutinio žmogaus gimsta tironas. Normalumas gali virsti tironija, netgi fašizmu“, - apie būsimą monospektaklio premjerą kalba O. Koršunovas.

Pagrindinis 19-ojo sezono akcentas - tai O. Koršunovo ir jo jaunųjų aktorių prisilietimas prie M. Crimpo pjesės „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“. Tai britų brutaliųjų, vienijančiai tokius dramaturgus kaip Markas Ravenhillas, Sarah Kane, bangai priskiriama medžiaga.

„Pasikėsinimų į jos gyvenimą“ veiksmas vyksta reklamos agentūroje - vietoje, kurioje gaminami normalumo šūkiai ir produktai. Tai istorija apie tai, kaip greito priėmimo ir normalumo gamykla pati tampa pervertiška. „Pamišėlio užrašai“ ir „Pasikėsinimai į jos gyvenimą“ - rodos, niekuo nesusiję kūriniai, parašyti skirtingu laikmečiu ir skirtingose vietose, iš esmės kalbės ta pačia tema“, - apie gruodžio mėnesį pasirodysiančią premjerą pasakoja režisierius.

Tradiciškai OKT/Vilniaus miesto teatras atviras jaunų teatro režisierių ieškojimams - šiame sezone jų numatoma net keletas. Pirmoji jaunosios kartos menininkų premjera žiūrovų lauks jau rugsėjo 26, 27 dienomis. Tai K. Gudmonaitės ir trijų jaunų aktorių Dovilės Kundrotaitės, Jovitos Jankelaitytės ir Adelės Šuminskaitės atsakymo į klausimą, kur baigiasi lytis, paieškos spektaklyje „Trans Trans Trance“. Ar galima būti ir vyru, ir moterimi vienu metu - štai tokį išbandymą normalumo diktatoriams siųs jaunosios menininkės. Spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

„Mirties akivaizdoje nebelieka normalių ar nenormalių dalykų“

Pasak O. Koršunovo, šio sezono OKT/Vilniaus miesto teatro idėjinės gairės buvo užprogramuotos dar praeitame sezone pristatytame spektaklyje „Apvalytieji“ pagal S. Kane.

„Temas, kuriomis kalbėsime šiame sezone, gimė „Apvalytųjų“ pastatyme. Ji labai aiškiai akcentavo šias temas, leisdama suvokti kokio mąsto agonija vyksta toje normalumo tironijoje. „Apvalytuosius“ galima laikyti manifestiniu spektakliu“, - teigia O. Koršunovas.

Bertoldo Brechto „Vestuvės“, praeitą sezoną parodytos net 50 kartų, kalba apie reiškinį, kuris mūsų visuomenėje dažnai tampa esminiu normų matavimo matu - tai vestuvės.

„Vestuvės“ - tai spektaklis apie mūsų kasdienybės ir šventės „normalumus“. Vestuvės juk turi būti geros, padorios, normalios ir visokios kitokios, tačiau spektaklyje iš tiesų pamatome kokiais baltais siūlais tokia pasaulėžiūra yra siuvama“, - pasakoja režisierius.

Šuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesės „Šokis Delhi“ pastatymas - taip pat praeito sezono premjera, jau spėjusi atrasti sau artimą žiūrovą.

„Šokis Delhi“ - tai spektaklis, kupinas budistinių paradoksų, kuriame dramaturgas Vyrypaevas mums parodo, jog mirties akivaizdoje nebelieka normalių ar nenormalių dalykų. Normali visuomenė gali būti normali tik tol, kol sugeba ignoruoti mirties faktą. Džiaugiuosi, jog spektaklis jau surado savo žiūrovus ir įgauna pagreitį“, - teigia O. Koršunovas.

Publikos ir toliau lauks OKT/Vilniaus miesto teatro repertuaro branduoliu jau tapę režisieriaus O. Koršunovo spektakliai. Tai Daniilo Charmso „Jelizaveta Bam“, Antono Čechovo „Žuvėdra“, Samuelio Becketto „Paskutinė Krepo juosta“, Maksimo Gorkio „Dugne“, Williamo Shakespeare’o „Hamletas“, „Miranda“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“, Marius von Mayenburgo „Ugnies veidas“. Repertuare išliks ir jaunų režisierių ieškojimai - tai Kamilės Gudmonaitės „Dievas yra DJ“ ir Artūro Areimos „Po ledu“ pagal Falką Richterį bei Kirilo Glušajevo „Terapijos“ pagal Birutę Kapustinskaitę.