- Akvilė Vitkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Kultūra neturi problemų – jų turi vartotojai", – įsitikinusi menininkė ir visuomenininkė Nomeda Marčėnaitė. Ji grįžta į televiziją su nauja pokalbių laida "Kultūringai su Nomeda", kur aktualiomis kultūros lauko temomis kalbins įdomias asmenybes.
Laidą transliuos LRT PLIUS.
Paradoksali situacija
Šiandien susiklosčiusią situaciją N.Marčėnaitė vadina paradoksalia, mat visuomenei gali atrodyti, kad kultūros naujienos nėra aktualios, tačiau iš tikrųjų padėtis yra priešinga.
"Žmonės dažnai mano, kad kultūra yra paskutinis reikalas, kurio jiems reikia, nes menai ir kultūra skirta tik siauram žmonių ratui. Bet tai yra visiška netiesa, nes kuo platesnė visuomenės dalis yra kultūringa, tuo ta visuomenė yra civilizuotesnė, humaniškesnė. Visi kiti variantai yra blogi", – įsitikinusi naujos laidos vedėja.
"Kultūros klausimai tikrai yra aktualūs žmonėms, tik jie šito nežino. Pati kanalo LRT PLIUS laidos "Kultūringai su Nomeda" idėja yra graži – pabandyti praplėsti vartotojų žinias. Nežinau, ar turiu daug šansų, bet kas neleidžia pabandyti? Man bandyti visada buvo įdomu. Ši laida bus ne todėl, kad aš tikiu, jog pasaulis kada nors taps labai kultūringas, bet todėl, kad smagu užsiimti įdomia veikla. O gal vis tik pavyks ir mūsų visuomenę paskatinti daugiau domėtis", – viliasi Nomeda.
Kultūros klausimai tikrai yra aktualūs žmonėms, tik jie šito nežino.
Neturi supaprastėti
Dažnai sakoma, kad kultūra turėtų supaprastėti, kad visuomenei būtų patogiau ją vartoti. Pasak N.Marčėnaitės, tai neteisingas požiūris.
"Kultūra neturi problemų – jų turi vartotojai. Aš prisimenu, kai savo mažus vaikus, kurie dar šliaužiojo, atsivedžiau į gerokai vyresnių vaikų kompaniją, kurie jau vaikščiojo ir kalbėjo. Mano vaikai iš tų vyresnių vaikų gavo kur kas daugiau, nei galėjo gauti iš manęs. Jie pasistiebė per labai trumpą laiką. Stiebtis visada yra geriau, nei keturiomis bandyti prie kažko prisitaikyti. Kai suaugę žmonės lenkiasi prie vaikų ir daro utiutiu-tiutiu, tai tikrai neveda į pažangą. Ir ne kultūra turi susilyginti su visuomene, o visuomenė turi stiebtis, kad galėtų ją vertinti, – požiūrį dėsto menininkė ir priduria: – Aš laidoje nesieksiu kultūros supaprastinimo."
Platesnė sąvoka
Kodėl taip atsitiko, kad kultūra vartotojų visuomenėje tarsi pasimetė? Žinoma moteris primena, kad jau garsusis amerikiečių psichologas Abrahamas Maslow kartu su kolegomis nustatė, kad vieni pagrindinių žmogaus poreikių yra saugumo jausmas, finansinis stabilumas. "Menas ir kultūra atsiduria tikriausiai paskutinėje žmogaus poreikių piramidės eilėje. Tai labai apgaulinga, nes kultūros nepalaikanti visuomenė yra mirštanti. Tai yra agonijos ženklai, kurių mes dar nepažįstame", – taip situaciją mato N.Marčėnaitė.
"Prisiminiau labai įdomų eksperimentą su pelėmis – iš jų gyvenamosios patalpos po truputį buvo išsiurbiamas deguonis. Pelių veikla nepasikeitė, truputį mažėjo aktyvumas, veikla lėtėjo, kol pagaliau palaimingai apsnūdusios jos mirė. Taip ir su kultūra. Kai ji nyksta, tauta nepastebimai miršta", – priduria menininkė.
Savo laidoje ji žada kalbinti įvairiausius žiūrovus įvairiausiomis temomis. "Apie viską, kas domina šiuolaikinį žmogų, tik į viską žvelgsime per kultūros prizmę", – sako laidos vedėja.
Jai kultūra yra gerokai platesnė sąvoka nei parodų salės, Operos ir baleto teatras. "Kultūringas žmogus turi orientuotis ir emocinio intelekto srityje. Net jei žmogus yra nepaprastas eruditas, bet jo emocinis intelektas artimas nuliui, jis, mano supratimu, nėra visiškai kultūringas. Bendras IQ žmogui padeda visose srityse, todėl reikia judinti pačias įvairiausias sritis: ir žinių, ir emocinį, ir kultūrinį lauką nuolat plėsti. Tokia bus ir ši laida – ji kalbės skirtingomis temomis, apie skirtingus žmones, skirtingas problemas", – žada N.Marčėnaitė.
Tarpininkės amplua
Menininkė neslepia, kad mėgsta kalbėtis su žmonėmis, o būdama naujos laidos vedėjos amplua pildo savo pačios spragas. "Nesu iš tų laidų vedėjų, kurie būna lyg vaikštantys informacijos bankai. Dabar, naudodamasi tarnybine situacija, bandau pažengti į priekį, ir mane tai labai džiugina, nes aš galvoju, kad žinoti ir pažinti yra gerai. Žmogus, kuriam nebeįdomu, nebesmalsu, po truputėlį miršta. Man dar norisi smalsauti, ir aš labai džiaugiuosi, kad sutinku daug įdomių žmonių. Tik man gaila, kad neturiu tiek laiko, jog galėčiau taip pakalbinti tuos žmones, kad jie maksimaliai atsiskleistų. Bet aš stengiuosi, kad tie pokalbiai būtų turiningi", – dalijasi Nomeda.
Jai sunkiausia kalbėtis su žmonėmis, kurie atėję į laidą tauposi. "Gero vedėjo darbas – padėti žmogui atsiskleisti. Todėl aš čia labiau esu kaip mediumas, tarpininkė. Mane kažkada prodiuserė skatino išsakyti savo nuomonę, bet aš nesutinku su tuo. Manau, kad geriausias laidos vedėjas yra ne tas, kuris išsako savo nuomonę, nes tada televizija jam tarnauja. Aš stengiuosi, kad televizorius parodytų tuos žmones, kurie turi ką pasakyti, ir prakalbinti juos kiek įmanoma daugiau", – tikina laidos vedėja.
N.Marčėnaitė pati kamerų nebijo, nes sako, kad neturi ko slėpti. "O man ir kalbėtis patinka. Nors kartais patylėti irgi yra sveika, nes mes turime turėti laiko ir informacijai suvirškinti, o ne tik kalbėti neužsičiaupdami", – atvirauja moteris.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų – režisierė Y. Ross, prodiuserė U. Kim
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienio vakarą apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai, tarp jų – teatro režisierė Yana Ross, kino prodiuserė Uljana Kim ir buvęs ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas. ...
-
Pirmą knygą išleidusi G. Gudelytė: Brazilijoje jaučiuosi kaip medis, kuris moko gėles apie karą
Greta Gudelytė, laimėjusi šių metų Pirmosios knygos konkursą (rengia Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir išleidusi savo pirmąją prozos knygą „Žiemojimas su mirusiais“, daugiau yra žinoma teatro pasaulyje –...
-
Šokiu – apie prūsų vadą ir išlikimą
Daugybės žmonių primiršta didžiojo prūsų sukilimo vado Herkaus Manto istorija, pasirodo, būtent šiuo metu yra itin aktuali. Apie tai kalba naujausiam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baletui „Legenda“ muziką sukūręs l...
-
Menas, drąsinantis išvalyti gyvenimo peizažą nuo svetimkūnių
Norint pagyti iš toksiškų santykių, reikia pripažinti senus randus ir savo jausmus, kurie ilgai buvo užkasti, sako menininkė Akvilė Linkevičienė, šiemet įsijungusi į labdaros ir paramos fondo „Frida“ organizuojamo &bd...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Sapiegų rūmuose bus įteiktos Kultūros ministerijos premijos
Sapiegų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį bus apdovanoti šių metų Kultūros ministerijos premijų laureatai. ...
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas3
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...